Kaune gimusios L. Danilienės meninis kūrybos kelias prasidėjo anksti: lankė meno mokyklą, grojo smuiku ir fortepijonu. Baigė Vilniaus dailės akademijos Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos Keramikos technologijos pagrindų mokymus. Keramikos praktikos paslapčių sėmėsi pas garsią menininkę, keramikę Ievą Bertašiūtę-Grosbahą. Jau tuo metu menininkė atrado savo stilių, menines kūrybinės išraiškos formas ir kūrybinį braižą, savitumą.

Šiandien L. Danilienė – universali kūrėja, jungianti tapybos ir keramikos meną, savo darbus pristačiusi vienuolikoje parodų Lietuvoje, trijose grupinėse parodose užsienyje.

L. Danilienės tapyba pasižymi įvairiapusiškumu, kuris lemia jos nuolatines kūrybos paieškas ir susiejęs su įvairių šiuolaikinio meno ir paveldo krypčių, stilių judėjimu.

Autorės tapyboje dažni abstraktūs elementai, dominuoja ryškios spalvos, įvairūs simboliai, formos ir tekstūros. Į pagalbą ji pasitelkia spalvų ir formų žaismą, sukurdama ryškių atspalvių dinamišką kompoziciją. L. Danielienės darbai išskiria lengvomis geometrinėmis formomis, linijomis, spalvomis, sukuriančiomis meditacinę ir judėjimo iliuziją.

Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos archyvo nuotr.

Tapydama L. Danilienė pasitelkia mišrią techniką: akrilą, skystąjį metalą, naudoja keraminius ir mozaikos elementus. Tai atsiskleidžia autorės tapomose gėlėse, ornamentuose, raižiniuose, spauduose ir kituose grafiniuose motyvuose. Jos darbai – estetiški, elegantiški, pasižymintys išskirtiniu, tik šiai autorei savitu braižu, visoje kūryboje vyrauja gamtos, augalų motyvai (L. Danilienė itin mėgsta rožes, pati jas augina ir puoselėja).

Menininkės kūryboje galima įžvelgti daug realistinės simbolikos. Jos tapybos darbų temos susijusios su žmogaus emocijomis, būsenomis ir vidiniu pasauliu, atsiskleidžia jos ryšys su gamta. Tapyboje itin svarbūs išgyvenimai ir įsijautimas.

Didelę reikšmę kūrėja skiria lietuvių tautos paveldui ir jo išsaugojimui, jos darbuose galima įžvelgti visatos ir protėvių žinutes, ženklus, skirtus žmonijai.

„Kaip gimsta Žmogus – Kūrėjas? Drugelio sparnai savo galią įgyja jam lukštenantis iš kokono, ir šiukštu nevalia jam padėti! Savo kelią jis turi įveikti pats. Žmogus taip pat yra Gamtos dalis. Ir dėsniai čia galioja tie patys... Galime skaityti knygas, klausyti paskaitų, stebėti kitų kelius, tačiau gimti Kūrėjais turime patys – iš savo vidinių gelmių. Žmogaus kokonas – vidinė Sielos dykuma, norint eiti į priekį prireikia visų jėgų ir begalinės drąsos, nes pasidavus nebus lengviau. Ir vieną dieną išvysti žalią ir gyvą Pasaulį. Pasirodo, jis visada buvo čia, tik negalėjai matyti. Buvo dar ne laikas... Tas, kuris įveikia vidinę dykumą ir išbūna iki aušros Sielos naktyje, gimsta savyje iš naujo. Ir jau gali būti Dovana Pasauliui. Ir jau nėra kelio atgal – tik į priekį, tik su meile ir viltimi į naujas vidines gelmes ir Sielos skrydį“, – tokiomis mintimis apie L. Danilienę yra pasidalijusi rašytoja Loreta Fokienė.

Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos archyvo nuotr.

Keramikoje L. Danilienė naudoja tradicines technikas, tačiau išgauna modernias keramikos dirbinių formas. Kiekviename kūrinyje itin svarbus subtilus estetikos pojūtis, minimalizmas. Keramikoje, kaip ir tapyboje, dominuoja ryškios spalvos, svarbūs gamtos motyvai, įrėžimai, augalų vandens motyvų simbolika, tekstūra, glazūrų žaismas.

Apibendrinant L. Danilienės dviejų menų kūrybą galima teigti: tiek tapybos, tiek keramikos srityse ji kuria keramikos kūrinių išskirtinumą, kuris atskleidžia tiek kūrėjos techninį meistriškumą, tiek gilų meninį pasaulį tapybos srityje.