Antradienio vakarą salono „Piano.lt“ kieme Trakų gatvėje gyvos muzikos garsais prabilo pirmieji nebylūs filmai. Prasidėjęs kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“ pritraukė nemažai kinomanų ir smalsuolių, panorusių savo akimis išvysti kino gimimą.

Iki metų pabaigos vyksiantis renginys prasidėjo brolių Lumiere'ų filmais, pripažintais kino istorijos pradžia. Dar 1985 m. pirmą kartą viešai parodyti trumpi kino filmai pasižymėjo kasdieniškomis, nesuvaidintomis scenomis, todėl šiandien yra vadinami dokumentika. Vėliau, plečiant repertuarą, autoriai sukūrė kelis surežisuotus filmus, atsirado humoristinių motyvų.

Iliuzionistu dirbusio Georges'o Melies filmai kino maratonui ir visai kino istorijai suteikė įvairovės: jo filmuose buvo gausu vaidybos, montažo ir dinamikos, filmai priminė gyvus iliuzionistų pasirodymus, kuriuose dingsta ir atsiranda žmonės, akimirksniu kinta daiktai. Vėlesnėje jo kūryboje žiūrovai išvydo nemažai mistikos elementų, ne veltui G.Melies vadinamas mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradininku. Vakaro programą vainikavo žymiausias 1902 m. autoriaus filmas „Kelionė į mėnulį“. Palydėtas jis buvo entuziastingais dalyvių plojimais.

Visi rodyti kino filmai buvo meistriškai įgarsinti žymaus perkusininko Arkadijaus Gotesmano. Nuo ramių ritmų iki sudėtingų gyvos bei įrašytos muzikos variacijų perėjęs atlikėjo pasirodymas sulaukė daug dalyvių simpatijų. A.Gotesmanas pasakojo, jog pasirodyme buvo daug improvizacijos. Anot jo, kaskart kitaip keisti kine judantį žmogų yra įdomiausia: „Tu gali reguliuoti visą veiksmą, jo emocijų lauką ir judesius.“

Projekto vadovas Arturas Jevdokimovas pasakojo, jog idėja atspindėti visą kino raidą gimė maždaug prieš trejus metus. Anot jo, kino retrospektyvos Lietuvoje - ne naujiena, tačiau bendros kino istorijos niekas viešai nerodė: „Tokio projekto Lietuvoje neteko matyti, už jos ribų taip pat nedaug bandymų yra buvę.“

Nacionalinė programa „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ A.Jevdokimovui pasirodė puiki proga projektą realizuoti. Nors maratono organizavimas užtruko ilgai, tačiau projekto vadovas džiaugėsi pritraukęs tarptautinius kino kritikus, tarp jų Joną Meką, dalyvavusį filmų atrankoje.

A.Jevdokimovas mano, kad šis maratonas turi didelę edukacinę prasmę: „Kadangi surinkome filmus, kurie padarė įtaką kino raidai, kino kalbos pokyčiams, tai iš esmės maratonas yra ir mokamoji priemonė.“

Tiesa, viena kino maratono žiūrovė prasitarė pasigedusi prieš filmų demonstraciją trumpo pasakojimo apie istorijos raidą.