Klaipėda: 7 žvilgsniai – 7 miestai
Septyni žinomi fotografai Klaipėdos fotografijos galerijoje atidarė uostamiesčiui kaip reta aktualią, patriotiškai intriguojančią ir netgi orientuojančią, be to, „kietai“ konceptualią parodą „Klaipėda – 7 miestai”.
Išskleidė pažinimo žemėlapį
Juos šiam projektui išprovokavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius ir parodos sumanytojas bei dalyvis Gytis Skudžinskas. „Ar uostamiestis – tik Teatro aikštė ir suklypęs burlaivis, vardu „Meridianas”?..“ – tokį iš pažiūros naivų klausimą uždavė jis Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariams – šešiems klaipėdiečiams ir vienam vilniečiui fotografui. Jo suburta kūrėjų komanda atsakė be žodžių, bet iškalbingai – fotoparoda, atskleidžiančia alternatyvias, gana netikėtas, keliakopes uostamiesčio pažinimo ir reprezentavimo galimybes.
Septyni fotografai tyrė Klaipėdą kaip sociokultūrinių sąveikų erdvę, savų fotoobjektyvų taikiniu pasirinkdami gerai pažįstamą miestą ir jo gyvenimą, kasdienybės pulsą ir bendruomenės ženklus, kintančias situacijas ir monomentalias struktūras.
Tačiau jų autoriniai žvilgsniai peržengė tradicinį reklaminį miesto įvaizdžio kanoną ir akcentuoja jautriai individualizuotas miesto refleksijas. Parodoje nėra dekoratyvių miesto simbolių, atvirukinių vaizdų, žinomų žmonių portretų, net miesto gyventojų šešėliai ir jausmai šmėkščioja tik kažkur ten, čia pat, bet jau už kadro. Betgi čia išskleistas konceptualiai apibrėžtas ir kritiškai orientuotas, intuityvus, emocionalus, savitas ir be galo fotogeniškas miesto pažinimo žemėlapis.
Gimė naujos būsenos
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas ir parodos dalyvis Remigijus Treigys džiaugėsi pavykusiu projektu: „Saulius Jokužys, kurio darbais prasideda paroda, mums tiesiog parodo, duoda nuorodą, kur ir kas yra Klaipėda. Grįžtant autostrada iš Vilniaus į uostamiestį, horizonte – visąlaik saulė, ir tas jausmas, kad tu grįžti namo... O paskui tiesiog matome jo vėl išskleistą miesto vaizdą su kylančiu nauju pramoniniu rajonu. Bet jis vėlgi – su keliais debesėliais, jūros artumo nuojauta... Matome lygų landšaftą, vieną liniją su keliais bokšteliais – ir jau indentifikuojame, kad atvažiavome į Klaipėdą, kur leidžiasi saulė“.
Kiekvienas autorius, anot R.Treigio, pa-rodoje pateikė tai, ką jam gyvenant Klaipėdoje yra susiurbęs šis miestas į jį. Miestas tiesiog įeina į juos, ir jie šioje parodoje gimdo naują miesto būseną. Fotografai parodo, kaip jaučia šį miestą. Tai yra ne tiek miesto identifikavimas per kažkokius simbolius, bet per asmeninius, vidinius pojūčius.
Štai jei Saulius Jokužys mums jį rodo iš žemyno pusės, tai Artūras Šeštokas – iš jūros pusės. Toks romantinis priėjimas prie miesto... Robertas Gabrys, fotografuodamas miesto sodų bendrijose, rado visai kitokių asociacijų – su Japonija, žydinčia sakura. Sunku net suvokti. Tai visai kitas miestas, kita bendruomenė.
Vytas Karaciejus pasirodo kaip koks miesto pranašas – nustembi, argi čia Klaipėda? Panašiau į Niujorką. Jis rodo miesto ateities viziją.
R.Treigys pirmąkart rodo darbus ne savo įprasta autorine technika, o visai kitokius. Tai spalvotas skaitmeninis „pinholas“. „Toli nenutolstu, vėlgi žmogaus jame nėra, bet galbūt pagavau kažkokias miesto būsenas. Tai Turgaus aikštė ir jos stogeliai...“ - komentavo autorius.
Gintautas Trimakas, atvažiavęs iš Vilniaus, dažnai važinėja po Klaipėdą su dviračiu ir fotografuoja, pasidėjęs pinhole kamerą ant bagažinės. Jo miesto vaizdai parodoje – iš apačios į viršų. Juose galbūt yra tai, ko nepamatome mes skubėdami, nuleidę galvas.
Gyčio Skudžinsko serija „Prieš“ - miestas prieš pabudimą, prieš pat aušrą. Jis dar ramus, dega šviesos, bet tuoj, tuoj prasidės judėjimas.
Anot R.Treigio, parodos kuratorius G.Skudžinskas labai gerai pasirinko autorius, pajuto jų galimybes, išprovokavo juos atsiskleisti. Dėl parodos pavadinimo irgi visi sutarė nesunkiai: 2007 metai, 7 autoriai, 7 žvilgsniai, galerijos adresas – Tomo g. 7...
Skirtybių priešprieša
Paklaustas, kaip gimė šio projekto idėja, G.Skudžinskas sakė, kad atspirties taškas buvęs faktas, kad „Klaipėda vis dėlto pirmiausia yra uostamiestis. O uostamiesčiai visur siejami su atvirumu ir idėjų kaita. Mokiausi dailės ir kultūros istorijos ir žinau, kad Klaipėda – labiausiai multikultūrinis miestas, čia gyvena bene 13 tautybių žmonės ir t.t.“.
- Ką matai šiuolaikinėje vizualinėje miesto reprezentacijoje?
- Matau kelis banalius ir tuščiavidurius simbolius, kurie absoliučiai neatspindi miesto įvairovės, skirtybių. O būtent tai miestą daro miestu ir atskiria jį nuo uždarų kaimo bendruomenių. Kviesdamas šiam projektui fotografus ir diktuodamas jiems tam tikras sąlygas, bandžiau išprovokuoti skirtybių priešpriešą ir būtent stereotipų nesilaikymą.
- Kaip sekėsi?
- Visai neblogai, manyčiau. Nes parodoje matome gana priešingų dalykų susijungimą. Bet jis nuoseklus. Jį galime stebėti per distanciją, per miesto ribos įteisinimą – S.Jokužio darbuose, per R.Gabrio skirtingų bendruomenių koloritus, per asmeninius G.Trimako požiūrius, per V.Karaciejaus miesto kitimą...
- Pats kaip fotografavai?
- Kaip visuomet, pasižiūrėjau į problemą konceptualiai – nuo 7 iki 8 valandos ryto padėdavau pinhole kamerą vienoje ar kitoje miesto vietoje. Kiekviena fotografija daryta po valandą. Tai valanda, kai miestas pereina iš intymių ir individualių patirčių į institucines, socialias ir kitas erdves, kur jis jaučiasi bendruomene. Iš savo šeimos rato – į miesto ratą. Valanda laiko, per kurią yra didžiausi kamščiai ir per kurią visi iš savo virtuvių atsirandam kontorose.
- Nė vienoje fotografijoje nematyti žmogaus – veido, figūros...
- Bet jis yra visur. Čia tik jis ir yra. Šioje parodoje mes žmogų suvokiam kaip abstraktą. Nufotografavus turgų – tai yra žmogus. Būtent žmogus, ne gamta, ne natūra, o kultūra jį sukūrė. Žmogus šioje parodoje – pagrindinis veikėjas. Kiekviename kadre, kiekvienoje situacijoje. Žmogus toks jau yra - kažkodėl labai nori susireikšminti (juokiasi).
Klaipėdos fotografijos galerijoje paroda „Klaipėda – 7 miestai” veiks iki rugpjūčio 20-osios. Verta užsukti ir įsižiūrėti į fotografinį miesto žemėlapį – kitokią, nei matome ir jaučiame kiekvienas, savitą ir kartu labai asmenišką septynių fotografų Klaipėdą. Tikrą, gilią, paslaptingą, inertišką, baugią ir gražią be jokių puošmenų.
Naujausi komentarai