Organizatorių lūkesčiai

Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė Lolita Varanavičienė vylėsi, kad paprastai tūkstančius knygos mylėtojų iš visos Lietuvos sutraukiantis renginys šiemet grįš į savo įprastą triumfo kelią.

„Knygų mugė skirta publikai. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė sutapo su karo Ukrainoje pradžia, pasiekėme vos 50 proc. rezultato, kurio tikėjomės. 2021 m. knygų mugę sustabdė pandemija. Labai tikimės, kad šie metai bus kitokie – grįšime į senus gerus laikus, į 2020-uosius, kai Vilniaus knygų mugę aplankė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių“, – sakė L. Varanavičienė.

Labai tikimės, kad šie metai bus kitokie – grįšime į senus gerus laikus, į 2020-uosius, kai Vilniaus knygų mugę aplankė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių

Šiais metais mugėje vyks apie 0,5 tūkst. renginių. Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, mugės rengėjai paruošė ypač stiprią programą.

Ketvirtadienį mugė pakvies į iškilmingą atidarymą ir Bičiulių dieną, penktadienis – Įspūdžių diena, šeštadienį lankytojai laukiami Pasimatymų dienoje, o sekmadienis – Šeimos diena. Į mugę atvykti bus galima nemokamu viešuoju transportu – spalvingais autobusais iš paties Vilniaus centro, nuo Katedros aikštės.

„Renginių priplanuota įvairiausiam skoniui, atvyksta svečių iš kitų šalių, į Lietuvą grįžta svetur gyvenantys rašytojai, vyks net keletas literatūros apdovanojimų ceremonijų, bus paskelbtos Metų knygos rinkimų nominacijos. Jau dabar girdime skundų, kad geri renginiai mugėje dubliuojasi, tačiau jų yra daugybė!“ – kalbėjo R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Ukrainiečių balsas

Šių metų Vilniaus knygų mugėje daug dėmesio bus skiriama Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus ir svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai ir ekspertai.

„Atrodo, kad Vilniaus mugė tampa ir gana svarbia Ukrainos kultūrinio gyvenimo dalimi, prie mūsų prisijungė gausios šiandien Lietuvoje gyvenančių, o ir iš kitų šalių atvykusių Ukrainos kūrėjų pajėgos“, – teigė L. Varanavičienė.

Itin svarbu knygų mugėje suteikti balsą Ukrainai ir jos žmonėms – autoriams, menininkams, literatūros ir leidybos profesionalams, skaitytojams ir apsigyvenusiems Lietuvoje – kad jie galėtų nešti savo žinią ir būti išgirsti.

Apie tai, kad Vilniaus knygų mugė yra reakcijos į karą ir Ukrainos palaikymo vieta, kalba ir mugę organizuojančio Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė.

„Mums atrodo itin svarbu knygų mugėje suteikti balsą Ukrainai ir jos žmonėms – autoriams, menininkams, literatūros ir leidybos profesionalams, skaitytojams ir apsigyvenusiems Lietuvoje – kad jie galėtų nešti savo žinią ir būti išgirsti“, – sakė ji.

Speciali programa

Kartu su didžiausio intelektinio renginio Ukrainoje „Knygų arsenalas“ organizatoriais Lietuvos kultūros institutas parengė specialią programą. Ji pagrįsta dialogu tarp Ukrainos ir Lietuvos rašytojų ir intelektualų, šioje programoje netrūks ir renginių vaikams, jaunimui, ir meno veiksmo, parodų, ir net kino.

Šiais metais Vilniaus knygų mugė sulauks daugiau kaip 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų. Su Ukrainos autoriais ir knygomis mugės lankytojai galės susipažinti Ukrainos stende, kuris įsikurs tarp trečiosios ir ketvirtosios LITEXPO salių. Jį kartu su Lietuvos kultūros institutu įrengė Ukrainos knygų institutas.

Ukrainos knygų institutas į Vilnių atsiveža šūkį „Atkaklumas būti“. Atkaklumas ir nesitaikstymas šiame Ukrainos istorijos etape daugeliui sunkias dienas išgyvenančių šalies piliečių tapo svarbiausiu atskaitos tašku. Ukrainos stendas taps pagrindine mugės vieta, kurioje lankytojai galės susipažinti su ukrainietiškomis knygomis, susitikti su Ukrainos leidėjais ir gauti autorių parašus.

Vasario 24 d. 15 val. 5.1 salėje vyks karo metinėms paminėti skirtas menininko Eugene Arlovo kino perfomansas „Strička“. Jame bus galima netikėta forma išgirsti ir išvysti jaudinančius nuo karo bėgančių ukrainiečių liudijimus.

Apie Ukrainos įvykius ir žmogaus vietą kare bus kalbama ir dar 2018 m. pradėtame rengti „Medijų forume“. Šių metų forumo tema – kiti karo frontai. Karas Ukrainoje iškėlė daug kultūros lauko skaudulių – ir vakarietiškų mąstymo klišių apie dvasingą ruso sielą, ir vidinių baimių, nepasitikėjimą savo kultūros žodžio galia.

Ukrainos poezijos skaitymai, jautrūs Ukrainos pabėgėlių pasakojimai, naujausių lietuvių literatūros vertimų ukrainiečių kalba pristatymas, kūrybinės dirbtuvės ukrainiečių kalba, diskusijos apie skaitymo galią, apie kūrybines iliustracijos praktikas kare, apie tai, kaip literatūroje gimsta svarbios temos, senos ir naujos ukrainiečių rašytojų knygos, susitikimas su viena garsiausių ukrainiečių rašytojų Oksana Zabužko, – šie renginiai laukia mugės lankytojų – ir ukrainiečių, ir lietuvių.

Savo identifikavimo dokumentą pateikę ukrainiečiai į Vilniaus knygų mugę galės patekti nemokamai. Ukrainiečių kalba išleistos knygos mugėje bus pažymėtos specialiais žymekliais. „Mums, ukrainiečiams, ši mugė bus viena gražiausių pasaulyje, siunčiu didžiulę ukrainiečių padėką už palaikymą, už paramą, mūsų atmintyje tai liks visiems laikams. Rusija griauna ne tik mūsų namus, bet ir mūsų kultūrą, labai svarbu, kad, palaikydami mūsų kūrėjus, jūs padedate saugoti mūsų tautos identitetą“, – per spaudos pusryčius kalbėjo Ukrainos ambasados trečioji sekretorė Lesia Rožak.

Su jubiliejaus ženklu

Mugėje itin ryškus 700 jubiliejų švenčiančio Vilniaus akcentas, Vilniui skirta daugiau kaip 20 renginių. 2021 m. UNESCO literatūros miestu paskelbtas Vilnius iškart tapo pasaulinio literatūros miestų tinklo dalimi. UNESCO literatūros miestų atstovai mugėje diskutuos apie tai, ką gali literatūrinės organizacijos. Pokalbyje „Civis Vilnensis Sum“ bus diskutuojama apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį, o žinomiausi šalies istorikai nagrinės alternatyvią Vilniaus istoriją.

Mugėje skambės ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose bus narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai, architektūra ir interjerai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodos „Aš esu vilnietis“ katalogą, R. Paknio leidykla – Tomo Venclovos „Vilniaus vardai: papildymų knygą“, „Tyto alba“ istorinį Ginos Viliūnės romaną apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“, „Eugrimas“ – Remigijaus Šimašiaus knygą „Miestas ir meras. Vilniaus pokyčių istorijos“.

Kaip pastrebėjo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė R. Elijošaitytė-Kaikarė, šiemet itin aktyvūs kitų šalių literatūros profesionalai. „Atvyksta nemažos literatūros profesionalų delegacijos iš Geteborgo ir Lvivo UNESCO literatūros miestų, taip pat literatūros ir kultūros žmonių grupė iš Prancūzijos, kuri ruošiasi 2024-iesiems, Lietuvos kultūros metams Prancūzijoje. Keturias dienas Vilniuje yra suplanavę rašytojai, vertėjai ir leidėjai iš Lietuvos ir Estijos“, – svečius vardijo R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Pusšimtis koncertų

Asociacijos AGATA rengiamoje Muzikos salės programoje – daugiau kaip 50 koncertų, pokalbių ir beveik 70 stendų. Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietuvos regionų kultūros centrai ir muzikinių leidinių pardavėjai melomanų lauks LITEXPO rūmų 1, 2 ir Kino salėse.

Muzikos salėje bus galima išgirsti Alinos Orlovos, Nikos Gangos, „Sisters on Wire“, „Garbanoto“, Virgio Stakėno, BIX ir daugybės kitų atlikėjų koncertus. Šiuolaikinės muzikos garsus paįvairins baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, dainuojantys Keistuolių teatro aktoriai Justas ir Jurgis, šokoteka su vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos ir Justino Žilinsko elektrogrupe „Knygų vaikai“.

Pokalbiams Muzikos salėje skirta atskira scena – joje apie naujausius savo leidinius pasakos Gabrielius Vagelis, Jessica Shy, grupės „jautì“, „The Roop“, „shishi“. Vyks susitikimai su scenos senbuviais Algirdu Kaušpėdu ir Andriumi Mamontovu. Kaip ir kiekvienais metais, vyks tradiciniai AGATA apdovanojimai Lietuvos muzikos atlikėjams, 2022-aisiais sulaukusiems daugiausia klausytojų dėmesio muzikinėse platformose ir radijo eteryje.

„Esame didelė bendruomenė, tai tikrai gali pajusti užsukęs į Muzikos salę – čia nėra barjero tarp muzikanto ir klausytojo, kiekvienas gali užkalbinti savo mėgstamą atlikėją, užmegzti naujų kontaktų“, – kalbėjo AGATA vadovė Agnė Begetė.