Keli tūkstančiai metų knygų rišimo istorijos – vos dvidešimtyje egzempliorių. Tokią ekspoziciją pristato jau daugiau nei dvidešimt metų knygų restauracija užsiimantis Sigitas Tamulis.

Du šimtai metų – tiek laiko gali tarnauti intensyviai naudojama knyga. Knygų rišimu bei jų restauravimu užsiimantis S. Tamulis visuomenei pristato dvidešimties knygų rekonstrukcijas. Eksponatai nuosekliai chronologine seka parodo knygrišystės amato ir įrišimo struktūros raidą.

„Pradžia yra Egipto koptai. Patys seniausi įrišimai. Kadangi ten sausas klimatas, jie yra pakankamai gerai išsilaikę. Po to yra Etiopija, Bizantija, Karolingų epochos, romaninės epochos. Taip pasiekiamas Žygimantas Augustas – karališkoje rezidencijoje buvo daugiau nei 4000 knygų“, – pasakoja knygų restauratorius S. Tamulis.

Lietuvos valstybė ir jos rašto kultūra susikūrė tūkstantmečiu vėliau nei pasaulyje atsirado kodeksinė knyga – mums įprasta, sulankstytų ir susiūtų lapų, atverčiama knyga. Seniausių tokios knygos įrišimo pavyzdžių mūsų bibliotekose nėra. Restauratoriaus teigimu, Lietuvoje pirmieji knygrišystės pavyzdžiai atrandami tik Renesanso laikotarpiu.

Plačiau apie tai žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.