Pereiti į pagrindinį turinį

Kompozitoriaus M. Petrausko jubiliejus – pamirštas

Beveik nepastebėta šalyje kaip mažavertė istorinė smulkmena prabėgo ir muzikinė sukaktis – kompozitoriaus Miko Petrausko 140-osios gimimo metinės.

Gyvenimo skubos verpetų skandinami retai apsidairome, daug ką praleisdami kaip nereikšmingas smulkmenas. Beveik nepastebėta šalyje kaip mažavertė istorinė smulkmena prabėgo ir muzikinė sukaktis – kompozitoriaus Miko Petrausko 140-osios gimimo metinės.

Ne vienas iš daugelio

Galbūt tai ir nėra ypatingas įvykis nūdienos aktualijų sūkuryje, tačiau Lietuvos muzikos kultūros istorijoje ši asmenybė savo veikla, kartu su kitais senosios kartos kūrėjais Juozu Naujaliu, Česlovu Sasnausku, Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu, pastebimai prisidėjo prie XX a. pradžioje atgimusio mūsų muzikos kultūros pakilimo – M.Petrauskas tapo daugelio muzikinės veiklos sričių pradininku.

Vienas svariausių jo indėlių lietuvių muzikos istorijoje – pirmoji lietuviška opera "Birutė", pirmą kartą pastatyta 1906 m. Vilniuje, po 100 metų vėl suskambusi sostinėje, Nacionalinėje filharmonijoje, o šįmet liepą Kauno simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro bei grupės solistų ir aktorių atgaivinta Palangoje.

Vis dėlto tikroji kompozitoriaus gimimo metinių paminėjimo kulminacija susitelkė spalį – prieš 140 metų spalio 13 d. Palūšėje, Ignalinos rajone, ir gimė būsimasis kompozitorius.
Skambiausiais akordais Miko Petrausko gimimo sukaktis nuaidėjo dviejose erdvėse – Ignalinos r. ir Kaune, Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje. Į jų aidą skambiomis natomis įsiliejo ir dvi muzikos mokyklos, pavadintos M.Petrausko vardu. Ignalinos muzikos mokykla šiuo vardu paženklinta tik šiemet, o Kauno trečiajai muzikos mokyklai kompozitoriaus Miko Petrausko vardas buvo suteiktas dar 1998 m., minint jo 125-ąsias gimimo metines.

Kompozitoriaus sukakties minėjimo koncerte M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje jo dainas atliko ir VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros studentai, apie kompozitorių pasakojo muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.

Ilgametė muzikų kalvė

Kaune Dainavos r. V.Krėvės pr. jaukiame pastate kiekvieną popietę skamba muzika. Tai – kelionę po muzikos pasaulį pasirinkusių vaikų žingsnių ir žingsnelių atgarsiai. Kauno M.Petrausko muzikos mokykla šiuos muzikos keliautojus lydi jau daugiau kaip tris dešimtmečius (nuo 1977 m.).

Per tą laiką keitėsi mokyklos adresas, patalpos, darbuotojai, mokinių veidai, tačiau per tą laiką išliko nepakitusi muzikos mokyklos šilta atmosfera, prisodrinta muzikos garso raiškos tobulumo ieškančių mokytojų ir mokinių bendros kūrybinio polėkio dvasios, meilės ir pasišventimo muzikai. Tai neateina paprastai – tam reikia kantrybės, kruopštaus darbo, kurį palengvina įgimti muzikiniai duomenys ir užsispyrimas siekti užsibrėžto tikslo. Pirmieji tikslai maži – gražiai pasirodyti klasės, mokyklos koncerte, vėliau – ir už mokyklos ribų, garsinant M.Petrausko mokyklos vardą.

M.Petrauskas buvo ne tik kompozitorius ir kultūros veikėjas, bet ir dainininkas, chorvedys ir pedagogas. Todėl neatsitiktinai šioje mokykloje, kurioje tarp įvairių pasirenkamų instrumentų – fortepijono, akordeono, fleitos, styginių ir liaudies instrumentų, viena populiariausių – solinio dainavimo kryptis. Ir vadovauja mokyklai vokalo pedagogas Ojaras Gricijonas.

Dainuoti gali visi

Šiemet, kada minimos kompozitoriaus M.Petrausko gimimo 140-osios metinės, čia taip pat tvyro šventinė atmosfera – mokykla prisideda savu kūrybiniu indėliu ir prie šiai sukakčiai skirtų renginių M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, su kuriuo jau daug metų gyvuojanti draugystė šiemet įgavo naujų spalvų.

Kartu su muziejaus kultūrinės veiklos vadybininke Rita Šuopiene buvo įgyvendintos kūrybinės dirbtuvės: vyko fotografijų paroda "Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos gyvenimo akimirkos", apžvelgianti mokyklos istoriją nuo jos įkūrimo iki šių dienų, mokyklos mokytojų ir mokinių koncertai ir pats nuotaikingiausias renginys, pavadintas atvira generaline repeticija "Dainuojame visi". Klausytojams išdalyti M.Petrausko ir kitų kompozitorių dainų tekstai paskatino dainuoti visus, ne sykį entuziastingai prašant pakartoti.

Buvo akivaizdu: klausytojams didžiausią pasitenkinimą teikė ne tiek atlikėjų klausymas, kiek galimybė dainuoti patiems. Užkrečiantis bendro muzikavimo džiaugsmas pagyvino ir taip jaukią renginio atmosferą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų