Laiškas iš Ukrainos su krauju, tostais ir palinkėjimais Pereiti į pagrindinį turinį

Laiškas iš Ukrainos su krauju, tostais ir palinkėjimais

Trečiąjį laišką iš Ukrainos rašau iš Lietuvos. Artėja Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Vasario 24-oji, Kovo 11-oji. Visas šias datas sieja bendras vardiklis – laisvė, nepriklausomybė, kova ir kraujas. Kraujas yra būtina laisvės sąlyga, nes, kaip sakė Thomas Jeffersonas, „laisvės medis kartkartėmis turi būti atgaivinamas patriotų ir tironų krauju“. Apie kraują ir bus šis laiškas.

Tačiau prieš kalbant apie kraują, kaip ir pridera Naujųjų metų pradžioje, reikia pradėti nuo tostų, palinkėjimų, pasižadėjimų ir panašaus pobūdžio simbolinių gestų. Taigi, keliu nealkoholinio šampano taurę (nesuprantu, kam Antanui reikalingas vaikiškas šampanas, kai yra nealkoholinio?) už tai, kad šiais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, metais Ukrainoje baigtųsi karas. Už tai, kad šūdiniausias pasaulio žmogus užverstų kojas, o su juo – ir visa jo barbarų armija.

Linkiu, kad:

T. Ivanausko nuotr.

Ukrainoje pradėtų skraidyti lėktuvai.

Naktimis nežadintų sirenos ir sprogimai.

Vaikai mokytųsi klasėse, o ne slėptuvėse.

T. Ivanausko nuotr.

Nustotų augti vėliavų laukai.

Žmonės galėtų švęsti gyvenimą visą parą.

Visi ukrainiečiai kalbėtų savo kalba.

Meno vertybės grįžtų į savus muziejus.

T. Ivanausko nuotr.

Vaikai be baimės galėtų žaisti žaidimų aikštelėse.

Ukraina taptų ES ir NATO nare.

Nevarvėtų pro T. Ševčenkos muziejaus stogą.

Menininkai grįžtų iš apkasų į koncertų sales, teatrus, studijas, muziejus.

Vėl vyktų džiazo festivaliai.

T. Ivanausko nuotr.

Spektaklių ir koncertų nepertrauktų sirenos.

Gatvėse nebeburgztų generatoriai.

Ukrainos atstatymas vyktų sklandžiai ir be korupcijos.

Žmonės išeitų į gatves šokti, o ne protestuoti.

Būtų užkasti visi apkasai, išminuoti minų laukai.

Gatvės taptų draugiškos karo didvyriams.

T. Ivanausko nuotr.

Lietuvoje ir kitose šalyse vykstančios labdaros akcijos būtų skirtos ne dronams ar antidronams, o smuikams, fleitoms ir arfoms įsigyti.

Teatruose apšvietėjai taptų šviesų dailininkais.

Vyrams nereikėtų slapstytis nuo ėjimo į mirtį.

Aikštėse ir skveruose būtų atidengtos visos skulptūros.

Žmonės be baimės galėtų degintis paplūdimiuose ir maudytis jūrose.

Karo veteranams nereikėtų kovoti už savo teises ir privilegijas.

T. Ivanausko nuotr.

Sugriūtų tiltas į Krymą.

Šis mano laiškas yra apie kraują, „nes kraujyje yra gyvybė“ („Kunigų knyga“, 17:11). Laišką noriu iliustruoti prancūzų gatvės menininko Jameso Colominos Kyjivo viešosiose erdvėse sukurtomis skulptūrų fotografijomis. Jos man ir padiktavo šią temą. Kiek jos apie kraują, spręskite patys. Slava Ukraini!

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra