Rugpjūčio 23-os dienos ankstų rytą lietuvių speleologų - narų komanda pranešė, kad Aidas Gudaitis, Gediminas Sakalauskas ir Egidijus Purlys sėkmingai nusileido į giliausio pasaulyje urvo Voronja, esančio Gruzijoje, dugną. Jie pranėrė apsemtą urvo dalį ir nusileido į patį urvo dugną, esantį 2158 m gylyje. Čia speleologai pritvirtino Lietuvos tūkstantmečio ženklą, taip paminėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Sunkūs išbandymai žygyje

Pasak ekspedicijos dalyvių, iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar lietuvių speleologams pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą. Likus keletui dienų iki urvo dugno šturmo visose požeminėse stovyklose dingo ryšys. Nei viena speleologų komanda negalėjo susisiekti su paviršiumi, gauti informacijos apie paviršiuje esantį orą ir pranešti apie savo padėtį urve.

Kiek vėliau ryšys buvo atkurtas, tačiau beveik 1,5 km gylyje susirgo keletas komandos narių. Juos slaugė ir globojo lietuvių speleologės. Kita nesėkmė ištiko narus. Prieš ruošiantis įveikti paskutinį etapą - pranerti sifoną, vienam iš lietuvių narų plyšo hidrokostiumas. Tačiau nepaisant visų nesėkmių lietuviai sėkmingai pasiekė dugną ir ten pritvirtino Lietuvos vardo tūkstantmečio ženkliuką.

Šiuo metu visi komandos nariai sėkmingai lipa į paviršių. Bazinę stovyklą jie planuoja pasiekti šios savaitės viduryje. Visi likusieji ekspedicijos nariai padeda jiems išnešti įrangą.

Pasiekti rekordai

Praėjusią savaitę šiame urve buvo pagerintas ir moterų nusileidimo į gylį rekordas. Jurgita Pekorienė ir Gintarė Šiaulytė nusileido ir nakvojo 1400 metrų gylyje po žeme. Iki šiol šis rekordas priklausė speleologei Irenai Gudaitienei, kuri 2003 metais buvo nusileidusi į 980 metrų gylį.

Šios ekspedicijos metu nusileidimo į gylį rekordus taip pat pasiekė kartu su lietuvių komanda dirbę Vengrijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos speleologai.

Trumpai apie giliausią pasaulio urvą Voronją

Įėjimą į urvą 1960 metais atrado Gruzijos urvų tyrinėtojai. Praėjusio amžiaus 80-ųjų pradžioje urvas buvo ištirtas iki 340 metrų gylio ir buvo užmirštas beveik 30 metų. Intensyvūs urvo tyrinėjimai prasidėjo 1999 metais, kai Ukrainos speleologai 230 metrų gylyje aptiko naują praėjimą. Pasiekę 700 metrų gylį, jie pradėjo naują Krubrio-Voronjos urvo tyrinėjimo etapą.

Šiuo metu urvo gylis 2191m (±9m). Tai vienintelis urvas pasaulyje, gilesnis nei 2 kilometrai. Įėjimas į urvą yra 2256m aukštyje virš jūros lygio. Pats urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne, Arabikos kalnų masyve. Urvas priklauso Arabikos urvų sistemai.