Tai – Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lietuvos sutartys su Latvija nuo 1922 iki 1925 metų, 1934 metais Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo (Baltijos Antantės) sutartis ir daug kitų.

„Visa Lietuva turėtų džiaugtis – čia yra esminiai, ašiniai užsienio politikos dokumentai“, – žurnalistams dokumentų perdavimo metu Užsienio reikalų ministerijoje sakė Lietuvos centrinio valstybės archyvo vadovas Dalius Žižys.

Jo teigimu, tai ypač reikšmingas atradimas.

„Tai yra sėkmės istorija. Ji galėjo turėti dar tokį atspalvį, kaip archyvo direktorius vos neiškrito iš medžio, kadangi kai sodyboje pjoviau medžio šaką, suskambėjo telefonas ir man pasakė, kad rastas tas archyvas“, – teigė archyvo vadovas.

„To nesitikėjome, čia kaip atrastume kokį didžiulį lobį, Gintaro kambarį ar dar kažką Lietuvos teritorijoje“, – pridūrė jis.

Archyvo direktorius taip pat teigė, kad rudenį dokumentus ketinama eksponuoti visuomenei.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuotr.

„Tuos dokumentus būtinai reikės pristatyti visuomenei. Rudenį bandysime surengti parodą viešose erdvėse, jeigu nebus karantino. Dokumentus reikės restauruoti, kai kurie pagauti pelėsio, nes saugojo ne specialistai. Pažadu, kad mes saugosime juos taip, kaip priklauso“, – sakė D. Žižys.

Aukščiausi užsienio politikos pasiekimai

Dokumentus, kuriuos nuo 1939 metų pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui, archyvui ketvirtadienį perdavė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tai – beprecedentis dokumentų rinkinys.

„Tai yra tai, ką mes šiandien turime geriausio tarptautinėse sutartyse. Tai, kas formavo Lietuvos teisinį užsienio politikos pagrindą arba aukščiausi užsienio politikos pasiekimai iki mūsų okupacijos“, – teigė G. Landsbergis.

Dokumentus toliau saugojo ponia Vanda. Ir jai mirus, nesant giminių, tiesiog valant namą, jie buvo išstatyti ant gatvės, kad šiukšliavežis juos surinktų.

„Vienas iš dokumentų – Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl Palangos. Žinome, kad Lietuva buvo netekusi priėjimo prie jūros. Ir štai šiandien mes turime Lietuvos ir Latvijos parašus, kuriais mes galime važiuoti ir mėgautis pajūriu. Turime Lietuvos ir Sovietų sąjungos taikos sutartį, jeigu neklystu, su originaliu Lenino parašu, turime Lietuvos, Latvijos ir Estijos Antantės taikos sutartį, turime dokumentų su JAV su originaliais Ruzvelto parašais, sutartį su Vokietija su originaliais Hindenburgo parašais, Lietuvos sutartį su Šventuoju Sostu ir originaliu Pijaus XI parašu“, – vardijo ministras.

Jis pridūrė, kad dokumentai į Lietuvą grįžta šalies diplomatų ir Lietuvos ambasadoriaus Kanadoje Dariaus Skusevičiaus dėka.

Galėjo būti išmesti

D. Skusevičius pasakojo, kad svarbūs Lietuvai dokumentai Kanadoje galėjo būti išmesti, kai mirė V. J. Gylis bei jo žmona, saugoję šiuos dokumentus.

„Mirus generaliniam konsului Toronte, dokumentus toliau saugojo jo našlė ponia Vanda. Ir jai mirus, nesant giminių, tiesiog valant namą, jie buvo išstatyti ant gatvės, kad šiukšliavežis juos surinktų“, – kalbėjo šalies diplomatas.

Tačiau, anot D. Skusevičiaus, dokumentus išgelbėjo diplomato kaimynas.

„Kaimynas, žinodamas šitą istoriją, prieš eidamas į darbą, lyjant lietui, pamatęs tas dėžes, tiesiog surinko ir pasidėjo pas save į rūsį“, – pasakojo D. Skusevičius.

Pasak jo, kanadietis Čarlis Hopkinsas, Lietuvai jau atgavus Nepriklausomybę, bandė surasti, kas galėtų susidomėti šiais dokumentais, tačiau pirmosios paieškos nebuvo vaisingos.

„Galbūt ne tiek vaizdingai nupasakojo, galbūt nerado tinkamo kontakto ir perdavimas neįvyko“, – teigė Lietuvos ambasadorius Kanadoje.

Vis dėlto po kurio laiko kanadietis, užklydęs Toronte į Šv. Jono kapines, kur palaidota daug Lietuvos piliečių ir Kanados lietuvių.

„Šalia kapinių jis pamatė užrašą – Kanados lietuvių muziejus-archyvas. Tai yra bendruomeninė organizacija, visą tą laikotarpį gyvavusi. Jam paskambinus į muziejų-archyvą, netikėtai buvo pakeltas ragelis ir nuo to prasidėjo mūsų draugystė. Tai buvo šių metų gegužės mėnuo“, – sakė D. Skusevičius.

„Ponas Č. Hopkinsas neatlygintinai atidavė visą šį archyvą“, – pridūrė jis.

Perduoti dokumentai iš Lietuvos buvo išgabenti 1939 metais, ilgą laiką apie juos nebuvo žinoma.

Lietuvos centriniame valstybės archyve jau yra saugomas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje fondas: diplomatų Lozoraičių archyvas, pasiuntinybėje dirbusių diplomatų tėvo ir sūnaus Jurgių Baltrušaičių, Antano Liutkaus veiklos dokumentai. 2019 metais perduotas Vasario 16-osios akto signataro, Lietuvos užsienio reikalų viceministro ir diplomato Petro Klimo (1891-1969) ir jo šeimos dokumentų ir nuotraukų archyvas.