Net ir ne­skai­tan­tie­ji kny­gų yra gir­dė­ję apie Lon­do­ne gy­ve­nu­sį gar­sų­jį sek­lį Šer­lo­ką Holm­są. Kai ku­rie ži­no, kad jis gy­ve­no Ba­ke­rio gat­vė­je 221B nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me na­me. Čia ir da­bar vei­kia Š.Holm­so ir jo pa­dė­jė­jo Džo­no Vat­so­no me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus.

Bet juk šie gar­būs po­nai bu­vo tik ra­šy­to­jo Art­hu­ro Co­na­no Doy­le fan­ta­zi­jos vai­sius! Ge­ra rek­la­ma Lon­do­nui. Kau­no pa­trio­tai su­gal­vo­jo, kad lai­ki­ną­ją sos­ti­nę pa­na­šiai ga­lė­tų rek­la­muo­ti ra­šy­to­jo Ju­liaus Kau­po pa­sa­kų per­so­na­žas Dak­ta­ras Kripš­tu­kas.

At­gy­ja su­pa­sa­kin­tas Kau­nas

La­kia fan­ta­zi­ja ap­do­va­no­to išei­vi­jos ra­šy­to­jo J.Kau­po per­so­na­žas Dak­ta­ras Kripš­tu­kas vi­suo­se pa­sa­kų siu­že­tuo­se gy­ve­no ir vei­kė Kau­ne. Kaip ir de­ra pa­sa­kų per­so­na­žui, jis re­zi­da­vo ne is­to­riš­ka­me tar­pu­ka­rio Kau­ne, kaip jo au­to­rius, bet su­pa­sa­kin­to­je erd­vė­je. Ta­čiau lie­tu­viš­kos mies­to pa­sa­kos pra­di­nin­ko sta­tu­są J.Kau­pui pel­niu­sio­je kny­go­je „Dak­ta­ras Kripš­tu­kas pra­ga­re" mi­ni­ma daug au­ten­tiš­kų Kau­no vie­tų.

Mies­to ro­tu­šė­je gy­ve­na įsi­my­lė­jęs snie­go se­nis ir sau­go­mos jo ra­šy­tos kro­ni­kos, po vie­nu Gar­di­no gat­vės na­mu - at­sar­gi­nis įė­ji­mas į pra­ga­rą, Vil­niaus gat­vė­je vei­kia se­no­vės bur­ti­nin­ko pa­sta­ty­ta vais­ti­nė, o Kal­nų gat­vė­je gy­ve­na ra­ga­na Brum­bie­nė. Kau­ne gy­ve­na ne tik Dak­ta­ras Kripš­tu­kas, gy­dęs pa­tį Bel­ze­bu­bą, bet ir ke­pė­jas Teš­lė­nas, iš­ke­pęs virš mies­to švie­čian­čias žvaigž­des, laik­ro­di­nin­kas Tuk­tu­kas, rau­don­barz­dis žy­das.

Daž­na geog­ra­fi­nė de­ta­lė - Ne­mu­no kran­ti­nė. Nu­si­mi­nę pa­sa­kų he­ro­jai ke­liau­da­vo į se­ną­ją Ne­mu­no prie­plau­ką. V.Put­vins­kio gat­vė­je gy­ve­nęs J.Kau­pas daž­nai pės­čias ke­liau­da­vo į Se­na­mies­tį, kur Jė­zui­tų gim­na­zi­jo­je mo­kė­si. Šio marš­ru­to frag­men­tai ap­tin­ka­mi pa­sa­ko­se - Ka­ro mu­zie­jus, Lais­vės alė­ja, Vil­niaus gat­vė, Ro­tu­šės aikš­tė.

Ne­rei­kė­jo mies­to že­mė­la­pio

Vil­nie­tė li­te­ra­tū­ro­lo­gė Lai­mu­tė Ti­di­ky­tė pa­sa­ko­jo, kad Kau­ną ji pa­ži­no iš „Dak­ta­ro Kripš­tu­ko pra­ga­re": „Man be­veik ne­rei­kė­jo mies­to že­mė­la­pio. Ei­da­vau ir at­pa­žin­da­vau ap­ra­šy­tas vie­tas: tai Ža­lio­ji vais­ti­nė (pa­sa­ko­se - Ru­do­ji vais­ti­nė), tai cuk­rai­nė, tai Ro­tu­šė. Bu­vau nu­ste­bu­si, kad ir gat­vės, baž­ny­čios au­ten­tiš­kos. Jei vi­sas vie­tas iš J.Kau­po pa­sa­kų iš­rink­tu­me, ga­na tiks­lus geog­ra­fi­nis Kau­no vaiz­das su­si­da­ry­tų." J.Kau­po kū­ry­bą ty­ri­nė­ju­si li­te­ra­tū­ro­lo­gė įsi­ti­ki­nu­si, kad jai la­bai pa­si­se­kė - ji pa­ži­no ste­buk­lin­gą Kau­ną ir da­bar jai šis mies­tas at­ro­do tru­pu­tį ste­buk­lin­gas, nuo­tai­kin­gas.

Psi­chiat­ru JAV dir­bu­sio J.Kau­po kū­ry­bo­je L.Ti­di­ky­tė pa­ste­bė­jo ne­ma­žai ra­šy­to­jo al­ter ego (ant­ro­jo „aš") ap­raiš­kų. „Per­so­na­žas Dak­ta­ras Kripš­tu­kas - tai ra­šy­to­jo al­ter ego. Kripš­tu­kas ir­gi gy­do, tik jo pa­gal­bos pra­šo pa­sa­kiš­ki per­so­na­žai. Pats J.Kau­pas laiš­kus daž­nai pa­si­ra­šy­da­vo „Dak­ta­ras Kripš­tu­kas" ar­ba „Dak­ta­ras Kripš­tas", ir drau­gai jį taip va­di­no", - pa­sa­ko­jo L.Ti­di­ky­tė. So­li­džiau­siuo­se išei­vi­jos li­te­ra­tū­ros žur­na­luo­se „Li­te­ra­tū­ros lan­kai", „Met­me­nys" bend­ra­dar­bia­vęs J.Kau­pas pir­ma­sis pa­sa­kų ana­li­zei pri­tai­kė psi­choa­na­li­zės me­to­dą ir rea­li­za­vo kai ku­rias Zig­mun­do Freu­do, Car­lo Gus­ta­vo Jun­go idė­jas.

Am­ži­nin­kai J.Kau­pą pri­si­me­na kaip įvai­riau­sių idė­jų ku­pi­ną są­mo­jin­gą links­muo­lį, ne­si­rū­pi­nu­sį sa­vo svei­ka­ta. Ra­šy­to­jas mi­rė te­su­lau­kęs 44-erių, kaip įta­ria­ma, nuo cuk­ri­nio dia­be­to komp­li­ka­ci­jų.

Pieš pa­sa­kų per­so­na­žus

Įsi­ti­ki­nę, kad Dak­ta­ras Kripš­tu­kas ver­tas pla­tes­nio vi­suo­me­nės dė­me­sio, nei iki šiol su­lau­kė, Kau­no plėt­ros fo­ru­me su­si­bū­rę pi­lie­čiai ėmė­si or­ga­ni­zuo­ti J.Kau­po pa­sa­kų pie­ši­nių kon­kur­są. Kon­kur­se kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vi­sų Kau­no mo­kyk­lų 5-8 ir 10-12 kla­sių moks­lei­viai. Iki rug­sė­jo 29 d. or­ga­ni­za­to­riai lau­kia įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis at­lik­tų pie­ši­nių. Dar­bai bus ver­ti­na­mi dvie­jo­se am­žiaus gru­pė­se. Nu­ga­lė­to­jų lauks pri­zai, be to, ge­riau­sius pie­ši­nius ža­da­ma iš­leis­ti at­ski­ru lei­di­nu­ku.

„Tam, kad mo­ki­niai nu­pieš­tų per­so­na­žus, pir­miau­sia jie tu­rės at­si­vers­ti J.Kau­po kny­gą ir pa­skai­ty­ti. Sa­vo tiks­lą mes bū­si­me pa­sie­kę - ra­šy­to­jo su­kur­ti per­so­na­žai po­pu­lia­rės", - sa­kė Kau­no plėt­ros fo­ru­mo di­rek­to­rius Dai­nius Ge­nys. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad Dak­ta­ras Kripš­tu­kas ga­lė­tų tap­ti Kau­no Šer­lo­ku Holm­su, su­tei­kian­čiu mū­sų kul­tū­rai šmaikš­tu­mo, gar­si­nan­čiu mies­tą to­li už jo ri­bų. „Ti­kė­ti­na, kad la­biau iš­po­pu­lia­rė­jus J.Kau­po pa­sa­koms, keis­tų­si ir kau­nie­čių san­ty­kis su sa­vo mies­tu, tik­riau­siai jis tap­tų dar mie­les­nis. O di­džiuo­tis yra kuo - joks ki­tas Lie­tu­vos mies­tas sa­vo pa­sa­kų ne­tu­ri", - tvir­ti­no sociologas D.Ge­nys.

Pa­mink­lo ver­tas vei­kė­jas

Iliust­ra­ci­jų kon­kur­sas - grei­čiau­siai ne vie­nin­te­lė Kau­no plėt­ros fo­ru­mo ak­ci­ja po­pu­lia­ri­nant mies­to pa­sa­kų per­so­na­žus. Fo­ru­mas re­mia J.Kau­po bi­čiu­lio išei­vi­jos ra­šy­to­jo, pub­li­cis­to Ka­zio Al­me­no ini­cia­ty­vą Kripš­tu­kui, kaip vie­nam Kau­no sim­bo­lių, pa­sta­ty­ti pa­mink­lą.

„Ro­tu­šės aikš­tė­je sė­di su­si­mąs­tęs Mai­ro­nis. La­bai ge­rai, kad jis ten sė­di. Jam ga­li­ma nu­si­lenk­ti, pa­dė­ti gė­lių, bet jam ne­pa­tapš­no­si per pe­tį, ka­žin ar su juo pa­juo­kau­si. Ir jei apie jį kam pa­sa­ko­si, rei­kės rem­tis fak­tais. O su li­te­ra­tū­ri­niu vei­kė­ju yra vi­sai ki­taip. Čia ne­rei­kia bū­ti tiks­liam. Ga­li sa­ky­ti: „Ka­dai­se gy­ve­no toks nuo­sta­bus Dak­ta­ras Kripš­tu­kas, ku­ris gy­dė net vel­nią Juo­duo­de­gį, ku­ris iš pra­ga­ro į Kau­ną pra­lin­do pro smuk­lės rū­sį, ku­ri sto­vė­jo ten, prie se­nų­jų san­dė­lių..." To­kio per­so­na­žo įpras­mi­ni­mas su­teik­tų ge­ros nuo­tai­kos, links­mu­mo, o mies­tui gal net sa­vo­tiš­ko pa­slap­tin­gu­mo", - min­ti­mis da­li­jo­si K.Al­me­nas.

Kripš­tu­ką at­gai­vins pje­sė­je

„Kau­nas ap­skri­tai pa­si­žy­mi ga­na silp­na mies­to mi­to­lo­gi­ja. Yra ne­va pa­trio­tų, pa­ra­šiu­sių ne­va Kau­ną gar­si­nan­čių po­smų, už ku­riuos ir gar­bės ženk­lus pel­nė, tik tai yra la­bai men­kos li­te­ra­tū­ri­nės ver­tės da­ly­kai. O kal­bant apie rim­tus li­te­ra­tū­ri­nius teks­tus, to­kių yra ma­žai. J.Kau­po pa­sa­kos - iš to ne­dau­ge­lio. Čia at­si­ve­ria Kau­no kaip gy­vo mies­to klo­das. Ne iš am­žių glū­du­mos, bet šiuo­lai­ki­nio mies­to is­to­ri­jos su stu­den­tais, praei­viais, pre­kei­viais", - tvir­ti­no poe­tas, eseis­tas Kęs­tu­tis Na­va­kas. Jis jau bran­di­na pje­sės pa­gal „Dak­ta­ro Kripš­tu­ko pra­ga­re" pa­sa­kas siu­že­tą. Ši pje­sė iš­vys sce­nos švie­są Kau­no vals­ty­bi­nia­me lė­lių teat­re.

„J.Kau­po kū­ry­bo­je la­bai gra­žus rea­ly­bės ir pa­sa­kos san­ty­kis. Pra­si­de­da tos is­to­ri­jos la­bai rea­lis­tiš­kom są­ly­gom: ne už de­vy­nių jū­rų, de­vy­nių ma­rių, bet čia pat, kaž­ku­rio­je Kau­no gat­vė­je. Tik, man at­ro­do, tos is­to­ri­jos li­ko šiek tiek neiš­vys­ty­tos, punk­ty­riš­kos. Ir per­so­na­žai - tik pa­si­ro­do ir vėl iš­nyks­ta. No­ri­si, kad jie pa­bū­tų il­giau, kad tos is­to­ri­jos ša­ko­tų­si, pe­rei­tų į ki­tas. Ra­šy­da­mas pje­sę, is­to­ri­jas gal­vo­ju šiek tiek pra­tęs­ti", - kū­ry­bi­niais pla­nais pa­si­da­li­jo K.Na­va­kas.

Poe­tas ti­ki­si, kad J.Kau­po kū­ry­ba įkvėps ir jį su­kur­ti ste­buk­li­nes kau­nie­tiš­kas is­to­ri­jas su šiek tiek rea­lis­ti­niais, šiek tiek siur­rea­lis­ti­niais per­so­na­žais. Gal Kau­nas atei­ty­je tuo ir gar­sės - links­mais li­te­ra­tū­ri­niais per­so­na­žais ir su­pa­sa­kin­ta mies­to erd­ve?