Dainininkas Rytis Cicinas, naujienų portalui lrytas.lt patvirtinęs šią liūdną žinią, teigė, jog N. Širvinskaitė-Laukavičienė jau kurį laiką sunkiai sirgo. 

Ji parašė tekstus R. Cicinui šlovę atnešusioms dainoms „Meilės laivas“, „Neliesk mano damos“ ir dar kelioms dešimtims muzikos kūrinių. Vien atlikėja Birutė Petrikytė atlieka apie 30 dainų pagal N. Širvinskaitės-Laukavičienės žodžius. Poetės tekstai virto dainomis, kurias taip pat atliko ar tebedainuoja Stasys Povilaitis, Romas Dambrauskas, Vaida Genytė, Egidijus Sipavičius, Giulija ir daug kitų žinomų dainininkų. 

Kažkada N. Širvinskaitė-Laukavičienė nė neįtarė apie vidines savo galias kurti dailiai surimuotas eiles apie meilę, vienatvę, sielos ugnį, tikėjimą, vienatvę, stiprybę. Ji studijavo Vilniaus universitete ekonomiką ir 15 metų dirbo ekonomiste, prekybininke. 

„Man buvo trisdešimt penkeri, ir aš ėmiau žiauriai, tragiškai nemiegoti naktimis, – „Kauno dienai“ prieš keletą metų yra sakiusi N. Širvinskaitė-Laukavičienė. – Guliu, žiūriu į lubas, o mintys skrieja lyg traukiniai. Tos nemigos naktys labai iškamuodavo. Kartą mane labai įskaudino vyras, buvęs mano sutuoktinis. Aš nuėjau į virtuvę ir pradėjau verkti. Beverkdama parašiau eilutes „Ach, mano mielosios spintelės...“

Tada, nelaiminga ir apsiverkusi, ji dar nežinojo, kad „mielosios spintelės“ yra jos kūrybinės karjeros startas. Po pirmųjų gyvenime užrašytų eilių N. Širvinskaitė-Laukavičienė kasnakt eidavo į virtuvę ir imdavo rašyti.

„Rašydavau labai daug, skubėdama, tarsi norėdama greičiau išlieti viską, kas slegia širdį. O tada, kai užrašydavau visus tą naktį į laisvę besiveržusius žodžius, krisdavau miegoti kaip užmušta“, – pasakojo ji.

Greita rašysena primargintus eilių sąsiuvinius ji pakišdavo po kilimu. „Slėpdavau nuo vyro, – aiškino kūrėja. – Mano sutuoktinis buvo pragmatiškas, buitiškas žmogus, neturintis nė lašelio romantikos“.

Panašu, kad kalbėti apie save N. Širvinskaitei-Laukavičienei buvo lengviau nei apie jos užsakovus dainininkus, daugelį kurių ji pažinojo labai artimai.

„Apie tuos, su kuriais kartu dirbame, žinau viską arba beveik viską, – sakė ji. – Kai turiu sukurti tekstą to žmogaus dainai, man reikia žinoti, kaip ir kuo tas atlikėjas gyvena. Koks jis yra, kai niekas nemato. Apie ką svajoja. Su kuo atostogauja. Dėl ko liūdi. Tik susipažinusi su asmenybe, aš galiu galvoti apie dainos tekstą specialiai tam žmogui.“

N. Širvinskaitė-Laukavičienė neslepia nebent fakto, kad ji prisidėjo pastūmėjant R.Ciciną iš Kauno muzikinio teatro į Lietuvos estradą. Yra žmonių, kuriems R.Cicino dainos anaiptol ne kūrybos viršūnė, o sveikinimų-pageidavimų koncertai – ne ta vieta, kurioje būtų galima priartėti prie meno.

„Žinau, – sakė tekstų autorė. – Bet yra labai daug pripažintų poetų, kurie negali pragyventi iš savo kūrybos. O aš pragyvenu. Todėl manau, kad esu profesionalė. Aš turiu didelę skaitytojų, nepretenduojančių į elitinio meno vertintojus, auditoriją, ir jaučiuosi laiminga.“

„Ir dabar sunku kalbėti, nors žinau, kad mirė tik jos kūnas, o siela gyva, – portalui kauno.diena.lt šiandien sakė dainininkė Irma Jurgelevičiūtė, kurios dainoms „Žalių bangų vynas“, „Laimės žvaigždė“ bei „Ar žinai“ žodžius parašė Nejolė. – „Žalių bangų vynas“ ryškiai nuspalvino mano solinę karjerą. Ši daina – mano programos kulminacija, ją visada atlieku paskutinę. Nežinau, kaip dabar reikės ją atlikti? Skaudu, kad jos gyvenimo laikrodis taip greitai sudužo.“

Kad Anglijoje pas dukrą gyvenusi Nejolė sunkiai serga, I.Jurgelevičiūtė žinojo jau kurį laiką. Tačiau iki paskutinės minutės tikėjo, kad viskas bus gerai.

„Paskutiniosiomis savo gyvenimo dienomis Nejolė buvo rami. Šį pasaulį ji paliko susitaikiusi su jai skirtu likimu“, – kalbėjo I.Jurgelevičiūtė.

Artėjant atsisveikinimo akimirkai, Nejolė socialiniame tinkle parašė: „Esu išleidusi šešiolika lyrinės poezijos knygų bei sukūrusi arti tūkstančio dainų tekstų, ir visa tai – mano mylimiems skaitytojams bei dainų klausytojams. Myliu jus visus ir mylėsiu šviesdama kaip žvaigždelė iš dangaus.“

Poetė bus palaidota Anglijoje.