Įspūdžia

Nepakartojami ir karšti europiečių nuotykiai „Europiadoje“

40-oji „Europiada“ – maždaug 5 tūkstančius dalyvių iš visos Europos sutraukiantis tarptautinis folkloro festivalis, šįkart vykęs Italijoje, Sardinijos salos mieste Nuore, tapo išbandymu ne tik skrupulingiesiems skandinavams, vokiečiams, karštakošiams ispanams, bet ir nuolat dėl lietuviškų festivalinių nesklandumų bambantiems lietuviams.

Vyks Klaipėdoje?

Šią vasarą Vilniuje vykusios Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvių patirti nepatogumai ant mokyklų grindų, atšalęs maistas ar nakčia dainininkų, šokėjų po repeticijų nevežioję autobusai, lyginant su italų atsainiu požiūriu į folkloro entuziastų mitybą ir poilsį, tvoskiant 40 laipsnių karščiui, atrodo tik menki nesusipratimai. Nepaisant to, jog nebe pirmą kartą Italijoje rengiama ši folkloro šventė baigiasi dalyvių protesto peticijomis (panašiai reikalai klostėsi ir prieš keletą metų vykusioje „Europiadoje“ Turine), tarptautinis „Europiados“ komitetas vis sugrįžta į senąsias vietas. Tuo tarpu apie galimybę surengti festivalį nemažai patirties turinčioje Lietuvoje, Klaipėdoje kalbama jau nebe pirmi metai, ir tik šiemet, prie derybų stalo Nuore susėdus Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Nijolei Laužikienei, ryšių su užsieniu specialistei Jolitai Kraniauskaitei bei tarptautinio festivalio organizacinio komiteto prezidentui Bruno Petersui, atsirado viltis: „Europiada“ Klaipėdoje gali įvykti maždaug 2008 metais.

Rygai pasisekė

Nors tarptautinio „Europiados“ komiteto prezidentas ir deklaruoja, jog, plečiantis Europos Sąjungai, organizatoriai linkę festivalį rengti naujose vietose, užkulisiuose šnabždamasi, jog ir čia egzistuoja savotiška mafija. Į kai kuriuos miestus, tarp jų ir Nuorą, sugrįžtama ketvirtą kartą (kalbama, jog čia gyvena vienas įtakingas komiteto narys), tuo tarpu Baltijos šalims naujokėms sunkiai sekasi „pramušti“ galimybę surengti festivalį.

Regis, Rygai pasisekė. Kitais metais „Europiada“ atkeliaus į Latviją. Tačiau akivaizdžiai ir latvių valdžios požiūris kiek kitoks. Tarkime, šiemet į „Europiadą“ atvyko didžiulė delegacija su Rygos meru priešakyje. Panašiai buvo ir ankstesniaisiais metais. Visas festivalio dienas miesto centre rengiamame forume – savotiškame festivalio dalyvių kraštų pristatyme – akį traukė rygiečių stendas. Pasiruošė mūsų kaimynai latviai labai kruopščiai, pristatydami ir gausią informaciją turistams, ir Rygos balzamą... O lietuviai šiemet iš viso tokio stendo nenorėjo turėti. Praėjusiais metais gražiai mūsų šalį atspindėjo Klaipėdos universiteto folkloro ansamblis „Auksodis“ su būriu tautodailininkų, šiemet į festivalį nevažiavęs.

Tas pats scenarijus

40-ojoje, jubiliejinėje, „Europiadoje“ dalyvavo maždaug 200 lietuvių delegacija, 8 kolektyvai. Daugelio nevažiavusių lietuvių grupių ryžtą dalyvauti folkloro šventėje „paskandino“ labai brangi kelionė ir 80 eurų festivalio mokestis.

Už tai dalyviai buvo maitinami, apgyvendinami mokyklose. Be kondicionierių, tačiau gana patogiose lovose.

Kiekviena, jau keturiasdešimtą kartą vykstanti „Europiada“ kartojasi pagal tą patį scenarijų. Kartą pabuvojęs, gali jaustis lyg žuvis vandenyje. Nepakartojama, žinoma, būna tik šalis, į kurią vyksta – kažkodėl patį karčiausią vasaros mėnesį – 5000 žmonių.

Nepakartojamas bus Sardinijos karštis, laukinė gamta, išdegę, kaktusais nusėti tyrai, pritrenkiančios žydinčių azalijų oazės juose, kalkakmenio kalnai, turkio mėlynumo Viduržiemio jūra, ausį rėžiantis cikadų čirškimas „Europiados“ uždarymo koncerte, tarpais permušantis skambančią muziką... Ir, žinoma, toji, švelniai tariant, savotiška itališka tvarka, kai niekas nieko nežino ir dėl to nesuka sau galvos. Pasakęs „domane“ - sardinas turės galvoje ne „rytoj“, o „apskritai“, „kada nors“. Atvažiavęs ir aptikęs, kad tavo pavardės nėra viešbučio gyventojų sąraše, galėjai nebent sulaukti administratorės, kalbančios tik itališkai, atsainaus galvos kryptelėjimo: suprask, niekuo negaliu padėti...

Žmonės alpo

Gal dėl tos pačios priežasties visą naktį keltu į salą plaukę ir dieną praleidę autobusuose festivalio dalyviai tris valandas nežinia ko susigrūdę laukė prie mokyklos, kurioje turėjo būti patiekta vakarienė. Mokyklą nuo išalkusios minios saugojo „įrėminti“ vyrukai. Ir būta ko! Buteliukas vandens, sudžiūvusi bandelė, kurią lietuviai ironiškai praminė „nūragu“ (taip vadinamos Sardinijoje aptinkamos unikalios senovės gyventojų būstų liekanos), atšalę makaronai. Ir taip – penkias „Europiados“ dienas... „Košmaras, kuris vadinasi Europiada“, „No meal, no live“ – tokios ir panašios sentencijos skambėjo pasipiktinusių festivalio dalyvių lūpose. Kada vienas po kito ėmė alpti ilgose eilėse prie maisto laukiantys žmonės, o mokykloje ir požeminiame garaže (ten buvo įrengtos „valgyklos“) nuolat budėjo greitosios pagalbos ir...karabinieriais buvo pasirūpinta pavėsiu, o gatvėse eitynių dieną buvo pilna pristatyta geriamo vandens.

Sardinijoje vykusioje ‚Europiadoje“ visi koncertai buvo nemokami, stadionų tribūnos – sausakimšos. Kiekvieną renginį stebėjo maždaug 6000 žmonių, aktyviai domėjosi, kas iš kokios šalies atvykęs, netgi nestokojo žinių Lietuvą. Stadiono viduje, kur vykdavo renginiai, - jokių alaus kioskelių. Prekiaujama buvo tik už vartų ir tai labai kukliai: sumuštiniai, saldumynai, skardinės su vaisvandeniais ar alumi. Nebuvo ir tautodailės mugės. Vietoj jos – palapinės su vėjyje plazdančiais „makdonaldiškais“ marškinėliais.

Šalys varžosi

Pasak N.Laužikienės, suprantama, kodėl dėl teisės rengti „Europiadą“ šalys varžosi. Išleisti pinigų atvažiuoja 5000 tūkstančiai žmonių. Kad ir kaip būtų gaila, bet pažinimas tokio pobūdžio renginiuose – tik antroje vietoje. Visų pirma didžiuliai festivaliai naudingi to miesto, kuriame jie rengiami, biudžetui. Be to, kyla miesto prestižas, jis tampa traukos centru turistams.

Ryšių su užsieniu specialistė Jolita Kraniauskaitė įsitikinusi, jog svečių priėmimą klaipėdiečiai tikrai geriau suplanuotų. Nuore svečiams nebuvo suteikta galimybė tarpusavyje pabendrauti, jie apskirtai nebuvo užimti, panorę ką nors pamatyti, patys organizavosi ekskursijas. Tačiau užsienio ryšių specialistė džiaugėsi, jog iškovojo galimybę pristatyti „Europiados“ prezidentui Klaipėdą, o tai, pasirodo, irgi nėra taip paprasta.

Nesiskyrė nuo kitų

Apskritai, margaspalvėje festivalio tautų pynėje lietuviai atrodo bene blankiausiai: stilizuoti drabužiai netraukia akies ir neatspindi įvairių regionų, tikrai įdomių kostiumų. Net ir tų kolektyvų, kurie atvyksta į „Europiadą“ iš Lietuvos, nepavadinsi autentiško folkloro atstovais. „Labai gaila, kad Lietuvai atstovauja stilizuotas folkloras. „Europiadoje“, kur vienoje vietoje susirenka tiek įvairiausių pasaulio kultūrų, kur galima susipažinti su pačiais atokiausiais regionais, lietuviai visiškai niekuo nesiskyrė nuo latvių ar kitų Rytų Europos kraštų“,- apgailestaudama kalbėjo N.Laužikienė, vis dėlto įsitikinusi, kad Klaipėda gali ir privalo surengti „Europiadą“. Tegul ir po ketverių metų.