Kinas

Nerealūs supermenai, nušvilpsiantys jūsų „stogus“

Nerealus “multikas”, garbės žodis. Absoliutus skrydis už aikštelės ribų. „Pixar“ animatoriai vėl paplušėjo iš peties, kad visus išverstų iš koto.

Bent jau mane išvertė iš šlepečių ir priminė, kad veiksmo animacija ne mažiau įspūdinga nei vaidybinio kino viražai. Šaunus siužetėlis, šaunūs balsai už kadro, šaunūs vaizdeliai. Kompiuterinė animacija valdo be konkurencijos. Apgailestauti tenka tik dėl vieno – tokie sėkmingi kompiuterinės animacijos triukai rodo nepadorų ženklą klasikinei animacijai ir ši slopsta natūraliai kaip musės žiemą. Sprendžiant iš komercinės kovos rezultatų, visame pasaulyje pirmauja kompiuterinės animacijos šedevrai, o tradicinis piešimo būdas darosi nuostolingas jo kūrėjams. Žiūrovų pageidaujama formulė paprasta – komiški personažai, komiški jų žygiai ir pašaipios užuominos į garsius filmus. Verksmingos pasakaitės tiesiog nusibodo. Užtat „Šrekas“, „Žuviukas Nemo“ ir „Ledynmetis“ „veža“. „Nerealieji“ pralenkia visus juos. Ir tai tikrai šiemet geriausias reginys visai šeimai.

Filmuko scenarijaus autorius ir režisierius Bredas Birdas, anksčiau teigiamai nustebinęs „Plieniniu milžinu“, pirmiausia atakuoja tobulu vaizdu – animacinė erdvė pranoksta šiuo atžvilgiu iki šiol pirmavusią „Paskutinę fantaziją“, mūsų kinuose pavadintą „Fantazijos viršūnė – Sudvasintieji“. Formos, spalvos, judesiai – nuo šiol tai bus taikinys kiekvienam animatoriui kompiuterininkui.

Filmuko trukmė – dvi valandos, bet užpakalio neturėtų paskausti nei neramiam tėvui, nei padykėliui vaikui. Veiksmo vietos keičiasi greičiau ir svaigiau nei fantastiniame ar koviniame filme. Miesto gatvės, tropikų sala, povandeninis pasaulis ir t. t. Aplinkos animacija prisigretina prie realaus pasaulio išvaizdos ir tik patys veikėjai yra ryškūs „multiaškės“, ir tokia taktika visiškai pasiteisina. Nors filmuke labiausiai į akis krinta pribloškiantys veiksmo epizodai – lenktynės ar kautynės, vis dėlto lyderiai yra patys herojai ir jų sudėtingi, žaismingi ir juokingi charakteriai. Siužetėlis primena „Šnipų vaikučius“ – animuota didvyrių šeimynėlė petys į petį grumiasi su nelabais niekšais. Moralas nebrukamas prievartaujant protą, jis akivaizdžiai kramtomas po truputį – kiekvienam vaikui jo tėvai – didvyriai, visi tėvai pirmiausia jaudinasi ne dėl pasaulio, o dėl vaikų gyvybės.

Įdomiausia yra tai, kad daugiausia originalių idėjų paleista į tuos, kam jau trinktelėjo aštuoniolika. Kam ne – vaizdingi paveikslėliai, nuobodžiauti neleisiantys nuotykiai ir gausybė nerūpestingų juokelių. Tiesą pasakius, čia ne itin būtinas ir lietuviškas įgarsinimas – mažieji viską supras iš veiksmo, didesnieji puikiausiai paskaitys titrus arba paklausys Samiuelio L. Džeksono, Džeisono Ly ir kitų didžiajame ekrane regėtų Holivudo žvaigždžių balsų.

Kas po savęs parodijomis virtusių paskutinių Bondo serialo dalių vis dar garbingai mena Jurgelį – meistrelį Q, tas nesunkiai ras tiesioginę jo kopiją ir „Nerealiuosiuose“. Kas dievina komiksus – nuo iksmenų iki transformerių, taip pat pakels du nykščius į viršų – tai plačiaekranis supermeninis animacijos komiksas. Su juo „gyvajame“ kine gali varžytis tik „Pragaro vaikis“. O animacijoje kol kas nėra lygių. Tiek techniškai, tiek idėjiškai. Jei tiesiai šviesiai, „Nerealieji“ yra animacijos „Matrica“. Ir dvigubai šaunu, kad filmukas bent jau už Atlanto renka aukso puodą – jo sąskaitoje jau 274 milijonai dolerių. Pažiūrėsim, ar Lietuvoje bent įkąs Šrekui...