Nuo peizažo – prie portreto

Nuo peizažo – prie portreto

Klaipėdietis tapytojas Ernestas Žvaigždinas vis nerimsta. Pernai visus metus truko jubiliejinis jo parodų maratonas – švęsdamas 50-metį ir kūrybos 25-metį, jis savo tapybą eksponavo Čikagoje, Vilniuje, dusyk Klaipėdoje. Šiemet gimtajame mieste nutarė surengti dar ir portretų parodą. Iki rugsėjo 24-osios ji veikia Prano Domšaičio galerijoje.

Dailininkas parodai atrinko pastarųjų 15 metų darbus. Gal todėl joje kaip veidrodyje matyti publikai naujas jo kūrybos vingis ir kartu išlaikyta nuosekli plastinės kalbos slinktis. Šiuosyk ji tik dar labiau išryškino naują siužetinę liniją – figuratyvo dominantę. Įdomu, kad ji vis dažniau keičia E.Žvaigždino ypač pamėgtus miesto ir uosto, vandens ir daugialypių atspindžių motyvus.

Šešti metai dailininkas žiemas praleidžia tapydamas Floridoje. Kelionės, nauji žmonės, subtropinė uraganų krašto gamta davė naują impulsą jo tapybai – spalvos tapo kaitresnės, paveikslai – gilesni. Juose atsirado figūrų – angelo, moters. Ėmė tapyti net aktus. Šie pokyčiai ativaizdūs portretų parodoje. Nors ir dabar E.Žvaigždinas daugiausia tapo abstrakcijas su užuominomis į realybę. Tokie ir jo portretai. Su tuo pačiu impresionistiniu užtaisu. Vis tiek pirmas impulsas jam tapyboje – svarbiausias. Jo pagautas ir tapo. Paskui tik šlifuoja, prideda kokią detalę ar spalvos. Iš to pirmo, anot tapytojo, paties tikriausio įspūdžio gimė ir jo portretai. Ne konkrečių žmonių – tai lyg koliažas įspūdžių apie juos, emocijų, nuotaikų, prisiminimų ir asociacijų pliūpsniai. Moters veidas – kaip akstinas, paslapties ir pilnatvės užuomina po vienatvės, svajų ir troškimų šydu.

Ir vis dėlto jam spalva vis dar svarbesnė, iškalbingesnė nei figūra ar grakšti veido linija. E.Žvaigždino paveiksluose spalvos pulsuoja gyvastimi. Tai intensyvi, dinamiška, gaivališka tapyba, kurioje viską lemia kolorito sąskambiai ir stiprus reljefiškas potėpis. Ekspresyvūs, erdvūs jo kūriniai tarsi veržiasi iš drobės plokštumos, bevardžiai žmonių veidai mezga mįslingą pokalbį...

Menotyrininkai pastebėjo, kad pastarojo meto E.Žvaigždino kūriniuose pasiektas laisvo tapymo meistriškumas ir aiškumas, akivaizdi meninė branda ir parengtis naujam kūrybos etapui. Matyt, neteks ilgai laukti.