Kas yra Adventas ir su kuo valgomi kalėdaičiai? Kokiais žaislais puošiama Kalėdų eglė? Kokie žaidimai žaidžiami? Kas yra šventiniai burtai? Kur yra šiaudo paslaptis ir kodėl jis simbolizuoja gyvenimo trukmę? Kodėl per Kūčias ruošiama dvylika skirtingų patiekalų?

Kartu su organizatoriais – Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centru bei Ruklos pabėgėlių priėmimo centru – atvykėliai iš Sirijos žaidė lietuviškus žaidimus, klausėsi istorijų apie šalies, kurioje dabar ir gyvena, papročius.

Ieškojo bendravimo taškų

Į šventinį renginį pakviesti tiek suaugę, tiek vaikai, o renginio šeimininkai atvykėlius pasitiko dėvėdami tautinius kostiumus.

„Stengėmės ne tik papasakoti apie mūsų švenčių tradicijas, papročius, bet ir šiuos žmones įtraukti į lietuvių liaudies žaidimus, o vaikams pasiūlėme obuoliais, kankorėžiais ir saldainiais papuošti gyvą eglę“, – sakė Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro vadovė Joana Gudžiūnienė.

Rasti bendravimo taškus dviejų skirtingų kultūrų žmonėms yra ir sunku, ir lengva.

„Per kelias valandas susipažinti su didžiųjų švenčių tradicijomis nėra lengva, todėl teko gerai pagalvoti, kaip svečiams paprastai, aiškiai ir nenuobodžiai pasakyti tai, kas svarbiausia.

Šie žmonės neseniai atvyko į Lietuvą. Pagrindinius faktus apie mūsų valstybę jie, be abejo, jau žino, tačiau apie tai, kuo mes gyvename, kaip švenčiame, kas yra Adventas, kokios mūsų tradicijos, – ne.

Tokie renginiai leidžia bent šiek tiek supažindinti svetimšalius su Lietuva. Manau, kad jiems tokie susitikimai taip pat yra įdomūs. Ypač daug džiaugsmo jie teikia patiems mažiausiems – vaikams“, – kalbėjo viena iš scenarijaus autorių, lopšelio-darželio „Voveraitė“ auklėtoja Vitalija Benošienė.

„Visi turime vienodą širdį“

Šventės organizatoriai pabėgėlius vaišino tradiciniais Kūčių patiekalais, o ant Kūčių stalo jų laukė ne tik kalėdaičiai, bet ir dar vienas sirams nežinomas patiekalas – marinuoti baravykai.

Pasak Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Roberto Mikulėno, įvairūs etnokultūriniai renginiai yra ir integracijos proceso dalis.

„Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo taip svarbu, kaip išmokti lietuvių kalbą ar gauti priklausančias išmokas, tačiau tokie susitikimai ir bendra veikla – terpė draugiškiems santykiams, kultūrai ir papročiams pažinti, suvokti, kuo skirtingos šalys savo tradicijomis, tačiau žmonės yra tokie patys: visi mes turime vienodą širdį, visi gyvename tame pačiame pasaulyje“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro projektų vadovės Eglės Renkauskienės teigimu, renginiai, atvykėlius supažindinantys su lietuviškų švenčių papročiais ir tradicijomis, yra mėgstami.

„Projektą „Lietuva – kitataučių užuovėja“, kuris tęsis dvejus metus, pradėjome vykdyti gegužės mėnesį. Jame dalyvaus beveik 700 pabėgėlių, per šį laiką atvyksiančių į Lietuvą. Šie renginiai ypač džiugina vaikus.

Nors renginių metu dalyvauja ir vertėjas, vaikams kalbos barjero nėra: žaidimai ir pramogos dažnai net ir neturi kalbos, nes jų kalba – viena“, – sakė E. Renkauskienė.