Scena

Pasaulio lietuvių dainų šventės rengėjų gretose – du klaipėdiečiai

Birželio 30 - liepos 6 dienomis Vilniuje vyks Pasaulio lietuvių dainų šventė “Mes”, skirta Mindaugo karūnavimo dienai. Joje dalyvaus gausus būrys - net 2081 - uostamiesčio choristų, šokėjų, folkloristų.

Vienos pagrindinių - Dainų dienos, pavadintos “Karūna tėvynei”, - kūrybinės grupės vadovas yra Klaipėdos savivaldybės Muzikos centro mišraus choro “Aukuras” dirigentas Alfonsas Vildžiūnas. Dainų dienos koncerto režisierius - Pilies teatro vadovas Alvydas Vizgirda. Praėjusią vasarą kartu rengę Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalį Klaipėdoje, jiedu į talką dabar pasikvietė ir vieną žymiausių uostamiesčio scenografų - dailininką Anatolijų Klemencovą, “Žuvėdros” šokėjus, aktorę Reginą Šaltenytę. Ji kartu su muzikologu Viktoru Gerulaičiu ves liepos 6-ąją 19.30 val. Vingio parke prasidėsiančią Dainų dieną.

Padiktavo eilėraštis

Pasaulio lietuvių dainų šventė “Mes” - pirmoji Lietuvos dainų šventė per visą švenčių istoriją, kai menines programas sieja bendra tema. Tą temą nusako žodis “mes” (ją padiktavo poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštis). “Mes” - tai visi šio žemės lopinėlio prie Baltijos jūros gyventojai su savo valstybės istorija, kultūra, tradicijomis, papročiais, savimone.

XVI pasaulio lietuvių dainų šventės kūrėjai siekia, kad meninės programos atlieptų visų amžiaus ir socialinių grupių žmonių lūkesčius, juos sudomintų ir praturtintų, padėtų susivokti, kad mūsų kultūra, kalba, papročiai, liaudies dainos, kaip ir patys žmonės, pasaulio kontekste yra unikalūs.

Šių metų Dainų šventės programose dalyvaus 32000 šokėjų, muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų menininkų. Apie 1000 tautinio meno puoselėtojų atvyks iš kitų pasaulio valstybių.

Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Jis pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šį unikalų reiškinį, kuris turi didžiulę įtaką mūsų kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui.

Varžė laisvę

Pasak A.Vildžiūno ir A.Vizgir-dos, šventė turėjo įvykti pernai, tačiau dėl pinigų stokos buvo atidėta. Todėl buvo pakeista ir pačios šventės, ir Dainų dienos koncerto koncepcija.

Prieš trejus metus vykusiame konkurse A.Vizgirdą įkalbėjo dalyvauti “Aukuro” vadovas. Abu menininkai praėjusių metų vasarą sėkmingai surengė Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalį Klaipėdoje. Ir tąkart A.Vizgirda buvo atsakingas už režisūrinį sprendimą, nustebinusį išradingu šviesos efektų panaudojimu, o A.Vildžiūnas formavo muzikinę šventės dalį.

A.Vizgirdos teigimu, pats svarbiausias uždavinys, kurį jis dabar kėlė sau kaip šventės režisieriui, - kad būtų geras koncertas. Jam ne kartą teko režisuoti masines šventes, iš kurių dydžiu išsiskyrė jau minėtas Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalis. Jame dalyvavo 5 tūkstančiai dainininkų. Tačiau Pasaulio lietuvių dainų šventės dainų diena pralenkia ir jį: čia teks “surikiuoti” net 15 tūkstančių žmonių.

Daug ką, pasak režisieriaus, lemia techniniai dalykai, neišvengiamai tenka prie jų derintis. Kaip ir prie nuolatinės užsakovų invazijos į idėjų ir vaizduotės pasaulį. Pasak A.Viz-girdos, būtų idealu, kad organizatoriai duotų kuo daugiau laisvės režisieriui, kūrybinės grupės vadovui, tačiau apie tai belieka tik pasvajoti. Bent jau šįkart savo sumanymus tiek A.Vildžiūnui, tiek A.Vizgirdai teko koreguoti dėl kartais net absurdiškų, dažnai iš anksto su niekuo nederintų šventės rengėjų sumanymų.

Septynios dalys

Bene pirmą kartą šventėje sumažintas žmonių judėjimas. Kad koncertas nebūtų trikdomas vaikščiojimų, blaškančių dėmesį. Nebebus atskirų vyrų ir moterų chorų pasirodymų. Išskirti tik vaikų kolektyvai ir dūdų orkestrai. Kad koncertas būtų ekspresyvus, daug galvota apie vidinę jo struktūrą.

Pasak A.Vizgirdos, Pasaulio lietuvių dainų šventė savo apimtimi prilygsta net Venecijos karnavalui. Todėl norisi, kad bent jau klaipėdiečių kuruojamas koncertas būtų šventiškas. Vienas tikslų - estetiškas, profesionalus apšvietimas. Kad fejerverkai padangę nušviestų ne tik šventės pabaigoje, bet ir jos metu.

Deja, ne visi klaipėdiečių pasiūlymai buvo priimti, daug ką lėmė vis dar gana konservatyvus požiūris kad ir į sovietinį muzikinį palikimą. A.Vildžiūnas pasakojo, kad net sudarant Dainų dienos muzikinę programą, daugelis kūrinių nebuvo patvirtinti iš karto.

Pirmą kartą šventės istorijoje klaipėdiečiai rengėjams pasiūlė koncertą skirstyti ne pagal žanrus, o į temines dalis. Tokių dalių, susiformavusių palaipsniui, atsirado septynios. Atspirties tašku tapo Just. Marcinkevičiaus eilės. Pirmoji dalis - “Malda už tėvynę” - tarsi įžanga, kurioje skambės tik du kūriniai. Antroji dalis - “Giesmė lietuvių dainai” - pagarba klasikai. Tai M.K.Čiurlionio, S.Šimkaus, J.Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių originalūs arba harmonizuoti liaudies kūriniai.

Trečioji dalis - “Tavęs, lietuvi, ieškau ateity”, skirta Lietuvos valstybingumo, Mindaugo karūnavimo dienai. Skambės V.Miškinio ir A.Martinaičio kūriniai. Ketvirtoji dalis - “Dainuokime drauge”. Tai sovietmečiu populiarūs V.Kernagio, B.Gorbulskio ir kitų kompozitorių sukurti šlageriai. Penktoji dalis - “Gauskit, trimitai”. Tradiciškai pasirodys dūdų orkestrai. Šeštoji dalis - “Vilčių Nemunai” - skirta vaikams ir jaunimui. Septintojoje, paskutinėje, dalyje “Šviesa amžinoji dainos” skambės V.Augustino, G.Abariaus ir G.Svilainio kūriniai. Pastarasis po nežymaus atokvėpio, subtiliai persilies į niekada populiarumo neprarandančią dainą “Lietuva brangi”.

Savaitė ant grindų

Pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės, Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvaus 198 choristai, 133 pučiamųjų orkestrų muzikantai, 365 šokėjai, 255 ansamblio dalyviai, 230 folkloro kolektyvų muzikantų ir šokėjų iš Klaipėdos. Visi jie - mėgėjai, meninei raiškai atiduodantys savo laisvalaikį.

Kelionę į šventę ir “mokyklų grindis”, ant kurių visą savaitę teks miegoti ne tik jauniems, bet ir pagyvenusiems žmonėms, finansuoja valstybė. Iš savivaldybės skiriamų lėšų Dainų šventės dalyviai bus maitinami. Kiekvieno Klaipėdos delegato maitinimui per parą bus skiriama 20-22 Lt. Tačiau ir tokie pinigai - gana didelė prabanga miesto biudžetui. Tad ieškoma papildomų resursų, deramasi su viešojo maitinimo įstaigomis.

N.Laužikienė pripažįsta, kad Dainų šventė - itin svarbi mūsų tautos kultūros dalis. Tačiau požiūris į jos organizavimą turėtų šiek tiek keistis. “Nebe tie laikai, kad penki šimtai mokyklų salėse apgyvendintų žmonių savaitę naudotųsi dviem dušais. Arba net pagyvenusiems žmonėms būtų pasiūlytos tik plikos mokyklų grindys - čiužinius ir visa kita jie turi vežtis iš namų”, - sakė Kultūros skyriaus vedėja, pastebėjusi, jog belieka džiaugtis neblėstančiu mūsų dainininkų, šokėjų, muzikantų noru dalyvauti tokiuose renginiuose.