PARODŲ SALĖSE

Pasaulio srautas, telpantis viename taške

Tai... Vilnietės dailininkės Nijolės Vilutienės grafikos paroda. Piešiniai. Grafika. „Taškas...“ - taip parodą pavadino autorė. Ir aš sutinku. 1992-2003 metų kūriniai paklūsta motto - kai kur atsikartojančiam Alesandro Bariko (Alessandro Barrico) tekstui.

Pavadinimas, pasak autorės, turėtų priminti žodžio taškas semantiką - išeities, pabaigos, žiūros... Kiekvienas turime savus pradžios ir baigties riboženklius, savą jausmaraščio sistemą - savą koncentraciją į tik sau žinomą tašką anapus kūrybos horizonto. Šitai, regis, nori pasakyti dailininkė, kviesdama perskaityti „Klaipėdos galerijoje“ (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4) eksponuojamus savo kūrinius.

Arba, anot A.Bariko „...skaityti visada ir visiems yra ne kas kita, kaip žiūrėti į vieną tašką, kad mūsų nesugundytų ir nesužlugdytų nevaldomas pasaulio srautas.

Nepavojinga... grafika

Šiuo požiūriu N.Vilutienės grafika nepavojinga. Kokia bebūtų, - ar velianti išpešiotų linijų veltinį, ar akcentuojanti figūrą, - ji neterorizuoja mūsų vaizduotės. Nors sentimentalumas, lyrika jai nebūdinga, vietomis “suminkštėja”. Tokie šuoliai juntami įvairių laikmečių kūriniuose. Ypač ten, kur N.Vilutienė artėja prie išeities taškų - moters figūros judesyje vaizdavimo (beje, dailininkė visada naudojasi modeliu). Atėmus “ketvirčiuotąsias” lieka keli sluoksniai plokštumos, abstraktus fonas ir niekas nekliudo susipažinti su grafikės naudojamomis technikomis.

Konkretūs fragmentai kuriami sausa adata, fonas arba pirmas planas - monotipija, kai kur - aliejine pastelė. Sluoksniai pasiskirsto grubiai nuplėštų vidutinio formato popieriaus lakštų klostėse. Abstraktiems darbams tai suteikia dinamikos ir išvaduoja iš ritualinio kartojimosi schemos, prie kurios N.Vilutienė yra prisirišusi. Taškais šiuo atveju galima apibūdinti minėtą embrioninį moters įvaizdį ir šaižių linijų ovalą (kiaušinį, kuriame ši būtybė auga ir į kurį siekia sugrįžti!).

Kontrastiškos paralelės

Autorės grafika išlaiko estetinę grafikos „cecho“ viduriniosios kartos kalbėseną - šviesos ir tamsos, konkretaus ir abstraktaus opoziciją turinyje bei formoje.

Kas gi jai turi įtakos? „Didžioji“ metafizika E.Saladžiaus, M.P.Vilučio, R.Kepežinsko kūriniuose byloja iššaukiančiais tamsaus fono masyvo ir simbolinių - sakralių personažų kontrastais. Demonai, nusikryžiavę ir nukryžiuotieji, prieblandos karalystės veikėjai, ir bibliniai pranašai - visi susisiautę chtoniškųjų ūkanų ploščiais bei skrandomis stengiasi prasibrauti ir į N.Vilutienės dirvonus. Betgi tokio kompozicinio minoro ar juolab literatūriškumo (kas svetima ir minėtiems autoriams) grafikės kūriniuose nėra.

Panašią, N.Vilutienei artimą silueto, šešėlio, linijos, popierinių intarpų plastiką aptiksime E.K.Kriaučiūnaitės, I.Guobienės, N.Šaltenytės, D.Jonkaitytės kūriniuose. (Šių dailininkių darbus taip pat galima pamatyti “Klaipėdos galerijoje”.)

O štai aštrumas, bjaurumo estetikos krislas, klasikinių technikų, tradicijos nuvainikavimas - bendri (sąlyčio) taškai su K.Vasiliūno, R.Vaigeltaitės, ir pačių jauniausių - E.Bžesko, A.Rakauskaitės kūryba.

Taškai. Jie sudėlioti (iš pažiūros) kontrastiškose stilistikos, komponavimo, technikos miksavimo paralelėse.

Atsigręžia į save

Regis, kalbėti apie įtakas ar panašumus derėtų nuoseklia tvarka - nuo vyresnio prie jaunesnio. Tačiau šiuolaikinio meno pasaulyje subordinacijos, kartos standartai jau nebegalioja. Norintieji tobulėti drąsiai sintetina, išbando naujus ir dar kartą perkrato jau išbandytus metodus. Aktyviausieji, sakytum, atsiduria vienoje plokštumoje, kurioje atsižymi taškais, punktyrais, taško negatyvais, išpjovomis - informacijos mainai vyksta netgi nesąmoningai.

N.Vilutienė, kaip ir kiekvienas autorius, atsigręžia savin. Preparuoja praeities akimirkas tam, kad papildžiusi, nuvaliusi la(i)ką, įsitikinusi jų svarba ir prasmingumu, sudėliotų b a l t u o s e lakštuose. Tai patirties kadrų, surastų atspirties taškų, idėjos ūglių sudėliojimas. Perforacija, perskirianti nuoseklią kūrybinę tąsą. Kam? Gal kad mūsų neužhipnotizuotų valdomas pasaulio srautas, viename t a š k e telpantis.