„Paskutinis uošvių išbandymas“– kai „iššauna“ visi juoko saugikliai

Prieš kelerius metus pasirodęs „Paskutinis jaunikio išbandymas“ – viena sėkmingiausių kada sukurtų buitinių – šeimyninių situacijų komedijų.

Genialumas paprastume. Viskas beveik taip, kaip būna realybėje. Jaunikis prieš nuotakos tėvus kaip ant adatų sėdi.

Stengiasi nuoširdžiai ir nenuoširdžiai įtikti. O šie nuoširdžiai kiaulina kaip tik begali. Labai labai natūraliai.

Pokštų devynios galybės, bet jie sujungti į savaime besitąsančią įvykių gumą. Juokeliai žmogiški ir logiški, tiesiog užaštrinta tikrovė.

Keli „bajeriai“ apie antrą galą, šiek tiek pamokančios melodramos elementų ir maža komedija be jokio makiažo pavirto dideliu „hitu“.

Dar viena fenomeno receptūros paslaptis – šmaikščiai kandus Roberto de Niro ir Beno Stilerio duetas, neskaitant klozetų specialisto katino.

Garantuota prielaida tęsiniui. Ir sprendžiant iš tęsinio sėkmės – dar vienam tęsiniui. Nes uošvių ir žentų santykių linija yra tikrų tikriausia fantazijos gysla Holivudo scenaristams.

Ir tiesiausia linija veteranui de Niro į Šlovės vartus, į kuriuos per pastaruosius ketverius metus kino asas nė karto nebuvo pataikęs.

Savęs nevertais vaidmenimis ir filmais šaudė pro šalį it Bekhemas per Europos futbolo čempionatą. Tačiau „Paskutiniu uošvių išbandymu“ blogi laikai baigėsi.

Kaip ir dera, ateina laikas jaunavedžių tėvams susitikti akis į akį. Namų šeimininkė ir į pensiją išėjęs CŽV šnipas Bernsai neapsidžiaugs išvydę žydą – advokatą ir psichoterapeutę Fokerius, kurie atvirai ‘‘dėję‘‘ ant pirmųjų konservatizmo.

Jiems ir žolytė patinka ir smagumynai margumynai traukia. Šiuolaikiniai hipiai. Ko tikėtis iš tėvų, pavadinusių sūnų Gėjumi Fokeriu.

Aišku, visiems mintyse - Fakeris. Mamytė, kurią su ugnele vaidina į ekraną grįžusi dainorėlė su ypatingos formos nosimi Barbara Straizand, rėžia tiesiai šviesiai – „I‘m mother Fucker“ (vertimas nepridedamas). Nerealus scenaristų sumanymas, nuo kurio juoko pilnos kelnės. Toliau dar gražiau – prie katės prisideda šuo. Katė – persiška, šuo – žydų kraujo. Tėtukas Fokeris – Dastinas Hofmanas pasirodo esąs subobėjęs namų šeimininkas.

O jo žmonelė – klimaksinė seksologė su pautais. Nuotakos giminaitis išvis ką tik nuo krūties atplėštas močkrušys mažvaikis. Čia pasipila smulkaus ir stambaus kalibro žydiški anekdotai, nespėji griebtis už besipurtančio iš juoko pilvo.

Baigiasi aštriai originalių tekstų užtaisas, prasideda aukščiausio lygio tualetinis humoras. Jame ir simbolis išlenda – jaunikio ir nuotakos šeimos kaip šuo su kate. Šuo Moišė turi seksualinių problemų, o katė serga pedantizmu.

Bindzena į tualetą reikaliukų žmogiškai sutvarkyti. Moišė įvairuoja iš paskos, tiktai bakelio nepasiekia ir pliumpteli į klozeto skylę.

Kadangi katytė išauklėta, ji rūpestingai nuleidžia vandenėlį ir šuniukas žydukas nugarma kanalizacijos vamzdžiais.

Čia ne siaubo filmas, o komedija, todėl šuniukas bus išgelbėtas, tačiau dėl tualeto skysčio įgis naują kailio spalvą.

Kitas „topas“ – jaunikis bus paliktas prižiūrėti mažojo žmogučio. Ir kūdikėlis jam patikės savo pirmąjį žodį, kuris tikrai nebus panašus į „mama“.

Tokių iš koto verčiančių situacijų filme bus kelios dešimtys ir dar daugiau. Jei kam blogai su humoro jausmu, kaip laisvinamieji suveiks aktorių sudėtingos veidų išraiškos.

Ko gero, tai irgi buvo įrašyta scenarijuje. Visi fokusai dirba lyg koks žvaigždžių fabrikas, ir jei po tęsinio žiūrėsite pirmąjį filmą, šis gali pasirodyti net kiek nuobodokas.

Nes tęsinys smagiai vulgarokas ir griebia tiesiai už ... juoko detektoriaus. Nėra kada atsikvėpti – ant tramplino šuoliui ruošias vis kitas humoro „šmotas“.

Programos ypatumų geriau neišduoti ir neatimti iš jūsų tokio reto mūsuose (o gal musyse) reiškinio kaip gera komedija su gerais aktoriais.

Ir labai subtiliu pavadinimo vertimu. Nes labai niežti išversti taip, kad visas komisijas išverstų iš padų – „Pažintis su Fakeriais“. Arba – su Dulkeriais...