Pažaislio muzikos festivalis, kaip įprasta, truks tris vasaros mėnesius. Koncertai, projektai, spektakliai pasklis įvairiausiose erdvėse: Pažaislio vienuolyno šventoriuje ir Saulės laikrodžio kiemelyje, Žemaitkiemio dvare, M.Žilinsko dailės galerijoje, Jachtklube, VDU salėje, Botanikos sode, Pociūnų oro uoste, Kauno karininkų ramovėje, įvairiose Kauno ir jo apylinkių bažnyčiose. Birželio 1-ąją 19 val. Pažaislyje bus iškilmingai paskelbta festivalio pradžia.

Skambios lietuviškos pavardės

Kaip ir kasmet, šiemet festivalyje skambės ištisa žanrų polifonija: nuo įvairių šalių religinės muzikos, atliekamos estų ansamblio „Hortus Musicus“ iki Onutės Narbutaitės 2004 m. sukurto veikalo „Tres Dei Matris Symphoniae“ („Trys Dievo Motinos simfonijos“), nuo pasaulinį pripažinimą pelniusio pianisto Andriaus Žlabio rečitalio iki kompozitoriaus Frigyes Hido „Requiem“, kurį atliks trys mūsų šalies kolektyvai: Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.

Rečitalis – ne geriausius laikus išgyvenanti labai sudėtinga muzikavimo forma. Čia atlikėjas turi vienas galynėtis su instrumentu arba savo balsu. Tokį vakarą M.Žilinsko dailės galerijoje birželio 26-ąją surengs JAV gyvenantis Lietuvos pianistas, daugelio tarptautinių konkursų laureatas Andrius Žlabys.

„Chicago Tribune“ apie A.Žlabį rašo: „Virtuozas, tobulai įvaldęs techniką, žavintis romantišku temperamentu. Jo pianizme girdisi ryšys su XIX a. didžiosiomis muzikavimo tradicijomis.“ Ypatinga sėkmė atlikėją lydėjo 2003 m., kuomet jis tapo Klivlando tarptautinio konkurso prizininku.

O.Narbutaitė – Lietuvos ir, galima sakyti, Europos šiuolaikinės muzikos lyderė. „The New York Times“ apie menininkę rašo: „Jai būdingas kūrybinis braižas lyriškas ir visiškai užvaldantis (...) Narbutaitė – puiki kompozitorė. Kuo naujesnis jos kūrinys, tuo labiau konsonansiškas. Ne „tonalus“. Ne „romantiškas“. Ne „retro“. Konsonansiškas.“ Birželio 15-ąją Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje išgirsime O.Narbutaitės veikalą „Dei Matris Symphoniae“ („Trys Dievo Motinos simfonijos“). Kūrinys atskleidžia autorės pasaulėjautos originalumą, religinės patirties savitumą ir autonomiją.

Egzotikos mėgėjams

Ryškių įspūdžių mėgėjus tikrai pradžiugins Vytauto Didžiojo universiteto salėje skambėsianti popopera „Carmen Cubana“ („Kubos Karmen“). Veikale pagrindinę partiją dainuos amerikiečių miuziklų žvaigždė Lana Gordon, publikai pažįstama solistė, pernai sužibėjusi Pažaislio festivalyje. L.Gordon partneris šįsyk bus vokiečių popdainininkas Alexas Melcheris, vienas garsiausių nūdienos solistų savo didelėje šalyje.

Patį vidurvasarį Žemaitkiemio dvare emocijas kaitins pirmąsyk festivalyje pasirodysiantys svečiai iš Portugalijos. Jie atliks mums kol kas mažai pažįstamą fadu muziką. Šis žanras paplito XII a., tuomet, kai 1139 m. susikūrė Portugalijos valstybė.
Fadu – baladės pobūdžio solo daina dažniausiai apie jūrą, paprastai atliekama moters su gitaros pritarimu. Fadu melodika melancholiška, turi arabų ir afrikiečių muzikos bruožų, ritmika grindžiama poriniu arba trijų dalių metru, kūrinio sandarai būdingas kvadratiškumas.

Žemaitkiemio dvare fadu dainuos 26 metų populiariausia jaunosios kartos Portugalijos solistė Joana Amendoeira. Pasaulyje išgarsėjusiai dainininkei talkins gražus nedidelis būrys instrumentininkų, jos tautiečių.

„Hortus Musicus“ kelyje

Į visiškai kitokios muzikos valdas nuves estų senosios muzikos ansamblio „Hortus Musicus“ programa „Kelyje“, kurioje skambės įvairių pasaulio šalių religinė muzika. Estų programa bus atlikta patį vidurvasarį Pažaislio vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelyje. „Hortus Musicus“ įkurtas Taline 1972 m. Šis kolektyvas – pirmasis ansamblis buvusioje Sovietų Sąjungoje, supažindinęs klausytojus su Viduramžių ir Renesanso epochų muzikiniu paveldu. „Hortus Musicus“ repertuaras aprėpia VIII–XX a. religinę muziką: grigališkuosius choralus, liturgines dramas, italų madrigalus, prancūzų chanson, žymiausią Didžiosios epochos muzikinio palikimo dalį, taip pat praėjusio šimtmečio kompozicijas, sukurtas specialiai „Hortus Musicus“. Pasaulyje pripažinimą pelnęs ansamblis yra parengęs daugiau nei 35 (!) konceptualias programas, kurių nemaža dalis įrašyta kompaktinėse plokštelėse. Šiuo metu „Hortus Musicus“ ansamblį sudaro 10 atlikėjų. Nuo pirmosios dienos  „Hortus Musicus“ vadovauja smuikininkas Andresas Mustonenas.

Debiutantai ir metrai

Į festivalio afišas bus pirmąsyk įrašytos dviejų jaunųjų Lietuvos muzikų – fleitininko Vytauto Sriubikio ir fagotininko Povilo Bingelio – pavardės. Džiaugsimės pirmąsyk Kaune išgirdę puikų violončelininką, P.Čaikovskio konkurso nugalėtoją Denisą Šapovalovą, klausytojų pamiltą dainininkę Liorą Grodnikaitę.

Išvysime ir muzikos metrus: dirigentus Juozą Domarką, Saulių Sondeckį, šiemet švęsiantį savo 80–ąją gimimo sukaktį, Petrą Bingelį, klarnetininką Algirdą Budrį, violončelininką Davidą Geringą (Vokietija), Valstybinio Vilniaus kvarteto muzikus.
Graži festivalio tradicija yra istorinio spektaklio pristatymas Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Kauno pilies prieigose. Šiemet bus parodyta Balio Sruogos drama „Kazimieras Sapiega“ (režisierius Vytautas Rumšas).

Festivalio uždarymo koncerte išgirsime vieną gražiausių ir melodingiausių veristinių operų „Kaimo garbė“ („Cavalleria rusticana“; 1890 m.), sukurtą italų kompozitoriaus Pietro Mascagni. Šioje operoje emocingos pagrindinių veikėjų arijos varžosi su nuostabiais chorais ir orkestro intarpais (ko vertas vien garsusis Intermezzo!).

„Kaimo garbė“ nuo premjeros iki dabar yra visų pasaulio operos teatrų puošmena. Pažaislio festivalyje operą atliks Italijos, Gruzijos ir Lietuvos solistai, Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami Juozo Domarko.
Pažaislio festivalyje talentingų atlikėjų interpretuota muzika mums daugelį dalykų atskleis naujai, netikėtai, aktualiai. Tuomet Bachas, Brahmsas, Messiaenas ar Čiurlionis taps mūsų amžininkais, neatsiejamais mūsų būties bendrakeleiviais. Išgirskime juos!