Kinas

Psichologinis veiksmo kruizas su Tomu Kruzu

Kuo toliau, tuo labiau gąsdina Tomo Kruzo intuicija. Tiksliau, vos ne orakuliškas sugebėjimas įžvelgti scenarijų blogybes arba gėrybes. Jis atmeta lavinas jam siūlomų niekalų ir pasirenka teisingą kino projektą.

Jau bene dešimt metų Tomas yra universalus kokybės ir aukšto lygio ženklas. Intriguojantis, kaskart vis kitoks. Nors be „Oskaro“, bet su šakališka uosle, į kokią filmavimo aikštelę nusitrenkti, kad per premjerą nereiktų raudonuoti iš gėdos. Taip, jo honoraras milžiniškas – 20 milijonų dolerių už filmą. Bet atidirba Kruzas sąžiningai, už kiekvieną centą. Spilbergas giria už pramuštgalvišką norą atlikti triukus savarankiškai. „Vanilinio dangaus“ režisierius Kameronas Krou – už įtaigias romantiškas scenas. „Paskutinio samurajaus“ autorius Edvardas Cvikas – už tai, kad kiša galvą po kardu. Žurnalistai negali patikėti aktoriaus nuoširdumu ir kaskart, ištaikę progą, paklausia, ar jam nenusibodo būti geru personažu...gyvenime?. Kaip kine, kur Tomui nuo mažų dienų „prisiūtas“ teigiamo vaikino amplua. Gyvenime jis atlaidžiai nusišypso, atsako į tūkstantąjį klausimą apie tą patį ir išskuba į filmavimo vietą.

Lietuvos žurnalistai truputėlį klysta, akcentuodami, kad žudiko Vincento vaidmuo „Nakties įkaite“ yra antrasis Kruzo bandymas kurti neigiamą personažą. Jie pamiršo „Magnoliją“, kur aktorius sukūrė bene įdomiausią veikėjo portretą savo karjeroje. Egoistiškas, apimtas pagiežos pasauliui televizijos šou vedėjas buvo tikras skuduras į pražiotas kino kritikų burnas, tauzijančias apie vidutinius Kruzo aktorinius sugebėjimus. Tomas – vienas tų, kurie vaidmenims ruošiasi it šuoliui nuo aukščiausio pasaulyje kalno. Ir sukerta rankomis su tais režisieriais, kurių rankos paspaudimas žaižaruoja talentu. Būtent taip atsirado trileris „Nakties įkaitas“.

Aštraus siužeto „virėjas“ Maiklas Manas, režisavęs „Informatorių“, „Karštį“ ir „Ali“, įtikino Kruzą, kad filmas išeis į nieką nepanašus ir jis galės vaidinti blogiuką.

„Nakties įkaito“ siužetas tik iš pradžių išskirtinis... Taksistas Maksas, kurį vaidina iki šiol nepelnytai Holivude neįvertintas juodaodis Džeimis Foksas, yra tipiškas neišsipildžiusių svajonių pavyzdys. Vietoj jaukaus pasaulėlio su gražuole žmona – špyga taukuota...Vairas ir padangos arba šuniška profesija be šanso ką nors iškrėsti. Ir še tau, kad nori, tą vakarą, kai lyg iš dangaus žnegteli simpatiška mergina, nutinka antras stebuklas – nelaimė vardu Vincentas. Žudikas – filosofas pražilusiais plaukais, gerai išmanantis džiazo, šūvio ir pinigų jėgą. Už 600 dolerių jis turi būti nugabentas į penkias būsimų žmogžudysčių vietas. Kad susidėjo su nelabuoju, Maksas supranta, kai ant automobilio stogo nutūpia „latinoso“ lavonas. Taip prasideda adrenalino prisotinta kelionė, kurioje bus daug kraujo ir netikėtai dramatiškų stotelių.

Maiklas Manas yra Los Andželo poetas kaip Spaikas Ly yra Niujorko poetas. Todėl „Nakties įkaitas“ nustebins pačia idėja didmiestį paversti trečiu pagal svarbą aktoriumi. Akinančios šviesos, pribloškiančios panoramos, garai, dūmai ir netgi sienos yra ne dekoracijos, o gyvas organizmas. Be jokių išlygų patiki, kad tai, kas vyksta ekrane, – tikrovė. Filmuota stilingai, dinamiškai ir skoningai. Ir filmas labiau yra veiksmo drama, negu standartinis trileris. Nors siužetas - ne pirmarūšis. Maksas priverstas išlipti iš paprasto vairuotojo kostiumo ir veikti pagal susidariusią situaciją. Vincentas nesąmoningai įkaitą stengiasi paversti žmogžudysčių bendrininku. Šiuo atveju Kruzo vaidmuo lyg ir paprastesnis – jo personažas nuo pradžios iki galo išlieka ištikimas savo linijai. Foksas gi po truputį atsikrato mažo žmogelio sindromo ir ima tikėti, kad gali keisti aplinkybes. Skirtingai nuo daugybės juostų apie įkaitus, herojai iki galo nesusigyvens. Nesutaps požiūriai.

„Nakties įkaitas“ susideda bene iš atskirų trumpų filmų ir, kas keisčiausia, dalys be skylinėjimo susijungia į visumą. Dar – labai gera muzika, taip ir norisi įsigyti garso takelį. Dialogai taip pat nusmailinti iki švytėjimo. Su ironija. Su užmoju. Žmogiški. Psichologija – tiesiog sukrečianti. Abu herojai norom nenorom į šviesą išvelka savo kompleksus ir šie liepsnoja it vampyrai saulėje.

Galbūt milijono prisiminimų po peržiūros ir neliks, tačiau pakanka dviejų valandų nesumeluotos įtampos... Ir vieno nemirtingo sakinio: „Gyvenimas yra tai, kas nutinka tuo metu, kai planuoji visai kitus dalykus“.