Seni, apdulkėję sąsiuviniai

Didieji poetai jau ilsisi, palikę žemiškąjį pasaulį, o D.Kajokas kuria – išleista nauja poeto knyga "Juodraščiai 1977–1985". Leidinys, jo net neatvertus, išsiskiria savo dizainu: viršelis primena seną, pageltusį sąsiuvinį, tūnojusį kažkur giliai stalčiuje. Tai – unikalus knygos dizainerės Gertrūdos Jovaraitės, šiuo metu gyvenančios Niujorke, sprendimas, kuris visiškai atspindi vienos iš leidinio sudarytojų R.Lampsatytė idėją: seni, apdulkėję sąsiuviniai ir buvo svarbiausia šios knygos atsiradimo priežastis.

"Man visuomet patiko Donaldo eilėraščiai ir nors jis sau pažadėjo daugiau poezijos neberašyti, vieno mūsų susitikimo metu paklausiau jo, ar jis neturi kūrinių, kurie iki šiol dar nėra publikuoti. Poetas kukliai prisipažino namuose saugantis daugiau nei 20 senų juodraščių", – pasakoja R.Lampsatytė.

Poetas pakvietęs pašnekovę užsukti į namus ir pasklaidyti šių juodraščių puslapius: "Tie sovietinio laikotarpio sąsiuviniai, kuriuos Donaldas ištraukė iš senos spintelės, buvo nuostabūs: pilni pribraukymų, eskizų, laiškų, dienotvarkių."

Los Andžele gyvenanti poeto dukra Kotrina Kajokaitė nuo mažų dienų prisimena tėtį, vis kažką rašantį. "Kaune, mūsų namuose, yra spintelė, kurioje laikomi tėčio sąsiuviniai. Vaikystėje dažnai aplink ją smalsiai vaikštinėdavau. Tačiau pareigos jausmas nugalėdavo, nes tėčiui buvau pažadėjusi, kad į jo sąsiuvinius nosies nekišiu, kad ir kaip rūpėtų. Net šiek tiek didžiavausi tokiu jo pasitikėjimu", – prisimena moteris.

Šiandien ji džiaugiasi, jog naujoji knyga suteikia galimybę pagaliau pažvelgti į kai kuriuos tėvo juodraščius. "Kiekvieną jo knygą pasitinku su džiaugsmu ir jauduliu. Juk artimiausi žmonės atpažįsta kasdienybės, kuria dalijamės su Donaldu, atskambius jo kūryboje. Knygos suteikia galimybę pažvelgti į labai mylimo ir artimo žmogaus protą, jo vaizduotę. Atrodo, pažįsti jį labai gerai, o visiškai nauji pasauliai atsiveria jo knygose", – sako K.Kajokaitė.

Rožių spygliai tarp lapų

"Juodraščiuose 1977–1985" – iki šiol nepažintas D.Kajokas, iš naujo ir iš naujo atsiskleidžiantis kiekviename puslapyje.

"O keistas mano broli, ko daugiau galėjau trokšti, kai lyg iš nirvanos į tuščią lapą nebylus žvelgiau?.." (D.Kajokas)

"Grafiškai ir turinio atžvilgiu knyga yra labai graži, įdomi, šviežia, organiška ir originali", – apibūdina R.Lampsatytė.

Pasisūpuoti poeto eilėraščiuose skaitytojai bus kviečiami knygos pristatymo renginiuose, kurie planuojami ne tik Lietuvoje.

"Netradicinis knygos dizainas tinka netradicinei knygai. Tai juodraštis rašytojo, kurio išspausdintoje kūryboje lengva pastebėti žodžių taupumą ir stiprią teksto formą. Leidinio dizainas panašesnis į sąsiuvinį nei į knygą, nes knygos sudarytojai ragina skaitytojus pažvelgti į puslapius, kuriais tėtis neturėjo tikslo dalintis", – knygą apibūdina poeto dukra.

Dar vienas įdomus šios knygos aspektas – ji iliustruota R.Lampsatytės fotografijomis. Abstraktūs spygliuotų rožių šakų motyvai plačiai išsikeroja nedideliuose fotografijų formatuose ir tampa kontrapunktu greta esantiems meditatyviems, lyriškiems D.Kajoko eilėraščiams.

Spygliai, juos glostanti šviesa ir apkabinantys šešėliai nuotraukose kuria įtampą, kurios aidas pasklinda poeto eilutėse. Liesdamas jas akimis, skaitytojas atsiplėšia nuo kasdienybės ir leidžiasi pakylėjamas, tačiau spygliai tuoj pat pradeda durti pirštus, primindami apie laikiną ir žemišką žmogaus būtį.

Banguojanti poezija

Pravertus puslapius su R.Lampsatytės fotografijomis, vėl sugrįžtama į poeto juodraščius, kuriuose skaitytojų laukia staigmena – 1985-ųjų "Poezijos Pavasario" dienotvarkės planas, kurios pirmuoju punktu įrašytas: "Arbatos gėrimas giraitėje".

Tačiau tai – ne vienintelis siurprizas. "Man ši knyga yra be galo artima. Kai pagalvoju, ką tėtis šiuo metu veikia, į atmintį sugrįžta jo, sėdinčio prie rašomojo stalo, vaizdas. Žiūrėdama į šios knygos puslapius, matau pažįstamą rašyseną, kuri ne tik primena tėtį, poeziją, bet ir namus, artimus žmones, vaikystę. Mieliausias siurprizas tikriausiai buvo puslapis su jūrų mūšio brėžiniais. Vaikystėje praleidau daug laiko žaisdama su tėčiu. Tai sukelia nostalgiją ir bendrumo jausmą. Taip pat primena, kad ne viskas priklauso tik man – knygoje išspausdinti juodraščiai buvo prirašyti dar prieš tai, kai aš galėjau rankose nulaikyti pieštuką, o jūrų mūšius tėtis jau kovojo su mama Danute ar sese Rūta. Pasisekė, kad paaugusi galėjau prie mūšio prisijungti ir aš", – šiltais prisiminimais dalijasi K.Kajokaitė.

"Štai: net žodžio srovė žodžio prasmę tai nuplauna, tai apiplauna." (D.Kajokas)

Bangų sūpavimo jausmas būdingas D.Kajoko poezijai – čia ji užliūliuoja, čia sukelia sieloje audras. Pasisūpuoti poeto eilėraščiuose skaitytojai bus kviečiami knygos pristatymo renginiuose, kurie planuojami ne tik Lietuvoje.

"Šį rudenį ketiname knygą pristatyti Niujorke kartu su R.Lampsatyte. Taip pat turime minčių su ja vykti ir į Los Andželą – mano dabartinius namus. Los Andželo lietuvių bendruomenė yra labai šilta ir imli poezijai. Tačiau tėvelis nėra didelis mėgėjas keliauti. Jis mieliau namie vis ką nors rašo. Jeigu įkalbėsime jį nuvykti į Ameriką – tai bus tikras stebuklas", – planais pasidalija poeto dukra.

Patys nekantriausi D.Kajoko kūrybos gerbėjai "Juodraščius 1977–1985" gali įsigyti "Aukso pjūvio" galerijoje arba Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje.