1. Populiariausia nuo 2019-ųjų: Tara Westover „Apšviestoji“

Iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė

Pasirodžiusi pačioje 2018-ųjų pabaigoje, ši knyga tapo viena leidyklos perkamiausių. Populiarumo neprarandanti istorija populiariausiųjų viršūnėse išlieka jau trečius metus. Tara Westover gimė Aidaho valstijoje 1986 m. visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio šeimoje ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Prieš tėvo valią pasiryžo siekti mokslo. 2008 m. Birgamo Jango universitete jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis.

„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė meistrišką, nepaprastai brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.

2. Nepagražintos istorijos apie gydytojus: Vilius Kočiubaitis. Gydytojai miršta kitaip

Skubiojoje medicinoje atsitiktinių gydytojų nebūna. Jie ne „mažieji dievai“ ir ne stebukladariai, nors jų rankose pacientų likimai ir gyvybės. Ir ne šventieji. Vis dėlto kaip tik jie, nualinti milžiniškų krūvių, nepakeliamos įtampos, biurokratijos, pikti, stokojantys empatijos, iškankinti nemigos, klystantys, dirbantys už menką atlygį ir kamuojami ydų, skuba padėti kitiems. Mesdami viską ir kiekvienąkart atiduodami dalelę savęs.

Kokie santykiai tarp gydytojo ir paciento sergančioje, vartotojiškoje visuomenėje? Ką iš tikrųjų išgyvena gydytojai, kaip toli savo darbe jie priversti atitolti nuo Hipokrato priesaikos idealų, kai neišvengiama kasdienybe tampa ne tik ligos, skausmas, kančia, mirtis, bet ir nuopuolis, skurdas, agresija bei smurtas?

Šie pasakojimai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keisti ir išgalvoti, tačiau tikrovė yra niūri ir kartais net keistesnė už fantazijas.

3. Geriausia Japonijos literatūra: Osamu Dazai „Netekęs teisės būti žmogumi“

Iš japonų kalbos vertė Saulė Budrytė

Tai kūrinys apie užribio žmogų, vardu Jodzo Oba, papasakotas iš neutralaus stebėtojo perspektyvos. Atsitiktinai randamos trys pagrindinio knygos personažo įvairių gyvenimo tarpsnių fotografijos. Jos sukrečia tuo, kas regima įamžinto žmogaus veide.

Kartu aptinkamos ir Jodzo užrašų knygos, kuriose jis pasakoja tragišką savo gyvenimo istoriją. Nuo pat vaikystės Jodzo nepajėgė perprasti visuomenės elgesio normų. Vėliau, jau bręsdamas ir siekdamas žmonių palankumo, jis nejučia prisiima juokdario vaidmenį. Šis vaidmuo padeda užmezgti šiokius tokius santykius, tačiau pamažu nuveda į savidestrukciją. Jodzo netenka žmogaus statuso, bet netikėtai įgyja naują – šventojo – reputaciją.

Osamu Dazai laikomas vienu svarbiausių ir labiausiai intriguojančių XX a. japonų rašytojų. Kritikų jis ypač vertinamas dėl autobiografiniais elementais prisodrintų kūrinių, kurie Japonijoje priskiriami savotiškam „romano apie save“ žanrui.

4. Romanas, dėl kurio susipliekė kritikai: Jeanine Cummins „Amerikos purvas“

Iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė

Lidija gyvena Akapulko mieste, Meksikoje. Jai priklauso knygynas, kuriame ji ir dirba. Moteris turi sūnų Luką ir nuostabų sutuoktinį žurnalistą Sebastjaną. Net žinodama, kad jų veikiausiai niekas niekada nenupirks, moteris knygyne laiko ir kai kurias savo mėgstamiausias knygas. Vieną gražią dieną į knygyną įžengia vyriškis ir, patyrinėjęs lentynas, prie kasos atsineša keletą knygų, kurias norėtų įsigyti – dvi iš jų Lidijos mėgstamiausios. Chavjeras pasirodo esąs tikras eruditas. Jis žavus, jiedu susibičiuliauja.

Lidija to nežino, tačiau šis žmogus – dar ir naujausio narkotikų kartelio, agresyviai plečiančio įtaką mieste, vadeiva. O Lidijos vyras tuo metu rengia išsamų tiriamąjį straipsnį apie Chavjerą: vos jį išspausdinus, šeimos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo.

Tai viena įdomiausių – nors vertinama ir labai prieštaringai – mūsų laikų knygų, kiekviename puslapyje pulsuojanti širdgėla, drama ir humaniškumu.

5. Naujas mokslas apie užmirštą meną: James Nestor „Kvėpavimas“

Iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė ir Eduardas Macevičius

Nesvarbu, ką valgote, kiek mankštinatės, koks liesas, jaunas ar išmintingas esate – visa tai nė kiek nesvarbu, jei negebate deramai kvėpuoti.

Mūsų sveikatai ir gerovei nieko nėra svarbiau už kvėpavimą: įkvėpti oro ir iškvėpti – pakartojant šią procedūrą dvidešimt penkis tūkstančius kartų per dieną. Tačiau žmonija kaip rūšis yra praradusi gebėjimą kvėpuoti tinkamai ir dėl to dabar patiria įvairiausių sunkumų.

Žurnalistas Jamesas Nestoras leidžiasi keliauti po pasaulį siekdamas išsiaiškinti, kas gi mums nutiko, kad nebemokame naudotis įgimtu fundamentaliu gebėjimu. Ir atsakymus jis randa anaiptol ne pulmonologijos laboratorijose, kaip galėtume tikėtis, bet veikiau purvinose senovinių kapinynų kasinėjimų vietose, slaptose sovietinėse įstaigose, chorinio dainavimo mokyklose, smogo pritvinkusiose didmiesčių gatvėse.

6. Mokslas apie miegą ir sapnus: Matthew Walker „Kodėl mes miegame“

Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė

Šioje tarptautine sensacija tapusioje knygoje garsus neuromokslininkas ir miego ekspertas Matthew Walkeris pateikia revoliucingų žinių apie miego fenomeną, atskleisdamas, kaip jis veikia kiekvieną mūsų fizinės ir psichinės gerovės aspektą.

Aptardamas pažangiausius mokslo laimėjimus ir remdamasis asmenine kelis dešimtmečius trukusia mokslinių tyrimų praktika autorius parodo, kaip mes galime deramai išnaudoti miegą gerindami savo pažintinius gebėjimus, susikurdami geresnę nuotaiką, sureguliuodami hormonus, užbėgdami už akių vėžiui, Alzheimerio ligai ar diabetui, sulėtindami senėjimo poveikį ir pratęsdami gyvenimo trukmę. Taip pat knygoje pateikiami logiški žingsniai, leisiantys kasnakt vis kokybiškiau išsimiegoti.

7. Nemirštanti poezijos klasika: Vytautas Mačernis „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“

Nors dažnai sakoma, kad poezija tampa vis mažiau populiarus žanras, staiga išpopuliarėjusi Vytauto Mačernio poezijos ir poetinės prozos knyga „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ akivaizdžiai šiam teiginiui prieštarauja.

Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Šioje knygoje skelbiamas kūrybinis autoriaus palikimas. 2021-ieji – Vytauto Mačernio metai – buvo skirti 100-osioms poeto gimimo metinėms paminėti.

8. B. A. Paris „Psichoterapeutas“

Iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė ir Milda Dyke

Naujausias lietuviškai pasirodęs B. A. Paris kūrinys „Psichoterapeutas“ – kvapą gniaužiantis psichologinis trileris, įtaigiai narpliojantis po, atrodytų, visiškai įprastos kasdienybės šydu slypinčius šokiruojančius dalykus. Apie šį trilerį rašytojas T. M. Loganas sako taip: „Šioje įtemptoje istorijoje knibžda įtarimai, išdavystės, niaurios paslaptys – ir visa tai slypi po regimai tobulo gyvenimo priemiesčiuose paviršiumi.“

Alisai ir Leo įsikrausčius į ką tik renovuotą namą Rate, – uždarame neeilinių gyventojų rajone, – galima pamanyti, kad visos poros svajonės pagaliau išsipildė. Vis dėlto išorinis įspūdis – apgaulingas... Susipažinusi su naujaisiais kaimynais, Alisa apie savo naujuosius namus sužino siaubingą paslaptį ir pajunta stiprų emocinį ryšį su anksčiau čia gyvenusia Nina.

Debiutinis autorės trileris „Anapus uždarų durų“, vos išleistas, 2016-aisiais Didžiojoje Britanijoje žaibiškai tapo sensacija. Praėjus vos kelioms valandoms po knygos išleidimo, apie jį jau buvo diskutuojama socialiniuose tinkluose, o po kelių dienų pasipylė atsiliepimai spaudoje, apžvalgos radijuje bei televizijoje. Lietuviškai šis trileris buvo išleistas 2017-aisiais, pernai pakartotas knygos tiražas grįžo į knygynų lentynas.

9. Kultinis Aldous Huxley romanas „Puikus naujas pasaulis“

Iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis

Puikaus naujo pasaulio visuomenė – tobula. Joje visi laimingi, niekas neserga ir išoriškai nesensta. Čia nėra jausmų, nėra senų dalykų, ypač tokių atgyvenų kaip kultūra. Kūdikiai išpilstomi buteliukuose, žodžiai tėvas ir motina tapę kone keiksmažodžiais, ilgalaikiai santykiai su vienu žmogumi laikomi nepadoriais. Žmogaus „asmenybė“ bei sąmonė formuojamos nuo ankstyviausių dienų ir klesti kastų sistema. Bet koks bandymas mąstyti laikomas nukrypimu, valstybė diktuoja rašytojams, ką rašyti, ir aukštinamas požiūris, kad istorija – tai paistalai.

Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Aldous Huxley, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys.

10. Kvietimas tapti savo laimės architektu: Sadhguru „Vidinė inžinerija“

Iš anglų kalbos vertė Agnė Sūnaitė

„Vidinė inžinerija“ – ne religija, ne filosofija ir ne dogma. Tai gerovės siekimo technologija. „Jums net nereikia ja tikėti, tiesiog išmokite naudotis. Vienintelis sprendimas dorotis su žmoniją ištinkančiomis negerovėmis – keisti save. Savitransformacija reiškia nepalikti nieko sena, pakeisti pasaulio suvokimo ir patyrimo dimensiją. Jūs neabejotinai pasieksite puikių rezultatų, kad ir kas esate“, – Sadhguru.

Vienas iš 50-ties įtakingiausių žmonių Indijoje, savo įžvalgiomis, aistringomis, įtaigiomis ir šmaikščiomis kalbomis pelnęs iškilaus mąstytojo ir kalbėtojo reputaciją, išminčius ir mokytojas Sadhguru knygoje „Vidinė inžinerija“ siūlo Vakarų skaitytojams išbandytą kelią į gerovę. Joje rasite galingus klasikinės jogos mokslo instrumentus, kurie kiekvienam padės keisti savo gyvenimą, jo suvokimą ir tapti savo džiaugsmo architektu.