Ryžtingai – į neaprėpiamas tapybos erdves
Didžiuliai paveikslų formatai, ant drobės – mirties agonijoje spurdantys paukščiai, mamos vestuvių diena ir peizaže aitriai mirguliuojančios jūros bangos – toks skaudus ir keistas „Still life“ ir kone akiplėšiškai drąsus jaunos, dar mažai kam žinomos tapytojos iššūkis Baroti galerijoje.
Susipažinkime: Jūratė Jarulytė-Veis (Weiss). Gimė Joniškyje, Kauno St.Žuko taikomosios dailės technikume mokėsi rūbų modeliavimo, gavusi diplomą, sukūrė porą drabužių kolekcijų ir... nusprendė, kad nori būti tapytoja. Tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje baigė 2002-aisiais, ištekėjo ir jau treji metai gyvena Vokietijoje, Bochume, netoli Diuseldorfo.
Ten tapo, išmoko vokiečių kalbą, daug keliauja, surengė parodą Čikagoje, o visai neseniai savo paveikslus pristatė Kauno ir Vilniaus galerijose. Dabar pastarųjų dvejų metų darbus rodo Klaipėdoje. Baroti galerijoje jie kabos iki gruodžio 7-osios. Iki tol ir Jūratė pabus Lietuvoje, lankys artimuosius, draugus ir pažįstamus.
Jūratė sakė tapyboje nebijanti didelių formatų – jie irgi dalis jos paveikslo idėjos. Taip paukštis atrodo trapus ir mažas, o siena – kone reali. Taip šviesa visa jėga nutvieskia vaizdą arba jo geometrijoje netikėtai sušvyti buitis. Natiurmortas jai – mirusi natūra, o portretas, kuriuos irgi tapo, turi būti artimas fotorealizmui, bet su simbolizmo grūdu.
„Mėgstu tapyti tai, kas tikra“, - neslėpė menininkė, paklausta apie paveikslų siužetus. Jie į jos tapybą ateina iš aplinkos. Gal todėl jie tokie realistiški. Ir jausmingi, nes įkūnija autorės emocijas, asociacijas, tuo metu užplūdusias mintis.
Mąsli, šiek tiek ironiška ir savikritiška paroda – apie mus ir mūsų gyvenimo stilių.
Naujausi komentarai