Pirmieji žingsniai

Tapyba S.Petrauskas susidomėjo 2016-aisiais, kai kuriam laikui buvo išvykęs gyventi į Norvegiją. Svečioje šalyje ilgais vakarais dėmesį patraukė ant stalo pamatyti vaikų piešimo sąsiuvinių lapai, masinę ir pačiam pradėti piešti. "Kai šeima pamatė pirmuosius mano piešinius, liepė tęsti toliau. Pirmuosius paveikslus nutapiau krikštasūniui ir mamai, – nedrąsius žingsnius prisimena menininkas. – Paskui nusipirkau visą dėžę dažų. Iš pradžių nesisekė, o paskui atėjo įkvėpimas ir per savaitę nutapydavau po paveikslą."

Iš pradžių menas buvo kaip terapija, paskui tapo hobiu, o šiandien kaunietis bendradarbiauja jau net su keliomis galerijomis (Paveikslai.lt, VšĮ "Gabrielės meno galerija, VšĮ tekstilininkų ir dailininkų gildija galerija "Balta").

Nuo 2019-aisiais Norvegijoje surengtos pirmosios parodos savo darbus eksponuoti pradėjęs S.Petrauskas pernai stebino aktyvumu: surengtos aštuonios parodos Lietuvoje, dalyvauta dailės pleneruose ir bienalėse.

"Dabar ne tik rengiu savo parodas, bet ir pats aktyviai lankausi kitų menininkų parodose, su jais daug bendrauju. Lankymasis kitų parodose, bendravimas su menininkais taip pat įkvepia kurti", – sako S.Petrauskas.

Svarbiausi klausimai

Menininkas įkvėpimo semiasi iš įvairių šaltinių, tačiau ypatingą vietą jo kūryboje užima miestovaizdžio tema: tapytojas susikoncentruoja į pastatų ritmiką ir geometriją, kuria pasakos stilizacija paremtą miesto vaizdinį.

Transformuotas vaizdinys apima universalizuotus pasvarstymus apie būtį, tėkmę, likimą, žmogaus egzistenciją pasaulyje.

Kol surado savo tematiką ir stilistiką, menininkui prireikė nemažai laiko. Ji gimė kuriant abstraktaus pobūdžio darbus, minimalizuojant ir simbolizuojant vaizduojamus dalykus, išgryninant svarbiausią savųjų darbų idėją bei turinį.

Šiandien S.Petrauskas kelia egzistencinius klausimus, vaizduoja objektą kaip simbolį – tai gali būti ir augalinis motyvas, ir urbanistinė detalė ar paslaptingos moters portretas. Galiausiai transformuotas vaizdinys apima universalizuotus pasvarstymus apie būtį, tėkmę, likimą, žmogaus egzistenciją pasaulyje.

Menininko darbų pavadinimai itin filosofiniai ir dažnu atveju gali būti sietini su žmogui iškylančiais svarbiausiais likimo, pasirinkimo klausimais. Negausiuose portretuose S.Petrauskas koduoja likimo, emocijos, mistikos aspektus – būtent toks yra darbas "Kalbėti širdimi", itin ekspresyvus ir dinamiškas moters užrištomis akimis portretas.

Iškalbingi reljefai

Paklaustas apie svarbiausias kūrybos kryptis, S.Petrauskas sakosi neturįs vientisos temos – vyrauja temų įvairovė: jam norisi prisiliesti prie visko, kas aktualu meniniame ir realiame pasaulyje. Tad kurdamas savo darbus autorius susitelkia į precizišką atlikimą, leidžia įsižiūrėti į daiktą, gamtos detalę, portretą, bet kartu išsaugo ir gilesnę potekstę bei prasmę.

S.Petrausko darbams būdingi grublėti paviršiai, dažnas primena koliažo techniką. Tapybos darbuose itin svarbūs tiek ekspresyvūs, tiek ir prislopinti potėpiai, jų niuansacija, formos ir faktūros ekspresija.

"Tapyboje norisi išbandyti viską, todėl mano darbuose domina natiurmortai, gamta, daugiausia peizažai, fantastiniai motyvai. Man svarbiausia yra susitelkti į tapybos darbo turinį, spalvų ir šešėlių žaismę. Dažnai tapau medžius, stengiuosi pagauti lapų formų ir spalvų žaismą. Akmenys ir medžiai turi savo tekstūrą, kuri savo įvairove, amžinuoju kitimu užpildo paveikslo kompoziciją", – sako kūrėjas.

S.Petrausko darbus išvysti galima čia. Juos būtų sunku grupuoti į ciklus, tačiau išskirtinis visų kūrinių bruožas – dekoratyvumas, kurį jis išgauna pasitelkęs ypatingą tapybinę technologiją, kurdamas reljefines formas.

"Techniką atrasti man padėjo motulė gamta. Ji neišsemiamas šaltinis, nesvarbu, kas tai būtų, – kalnai, miškas ar lygūs laukai, – sako tapytojas. – Ir mes, žmonės, turime nuostabius reljefus: kad ir mažą detalę, raukšleles. Tai nuostabu. Matydamas aplink save jaudinančias ir įkvepiančias detales ėmiau menteles ir kibau į kūrybinį darbą. Man tapybiniame pasakojime yra svarbu išryškinti faktūrą, reljefą, per tai atkreipiu savo žiūrovo dėmesį į detalę, mane dominantį aspektą. Džiaugiuosi, kad galiu visa tai perkelti į drobę.