Po 12-os metų pertraukos knygynuose vėl pasirodė naujas Sauliaus Stomos romanas. Pats rašytojas šiek tiek mistifikuodamas sako, kad parašyti būtent tokią knygą jį įkvėpė paslaptingas svečio vizitas tuo metu, kai jis gyveno Airijoje ir kankinosi prie visai kito kūrinio. Žmogus, pageidavęs likti nežinomas, perdavė S. Stomai savo užrašus, kurie ir tapo išleisto romano „Skylė, dėžė ir meilės kalnas“ pagrindu. Autoriaus manymu, kiekvienas skaitytojas supras, kad knyga neatitinka realybės, bet yra netoli nuo jos: „Be pagrindinio veikėjo savo prototipus realybėje turi ir kai kurie kiti veikėjai, bet neišduosiu kas – galbūt jie knygoje save atpažins patys“.

Tas įvykis aprašomas knygos įžangoje, kurioje labai seniai matytas pažįstamas, susiranda rašytoją socialiniame tinkle ir atvykęs nežinia iš kur išsyk paklausia: „Ar turi gerai izoliuotą dėžę, kurioje būtų saugu kalbėtis?“ O tada įteikia rankraštį, kurio negali išleisti savo vardu. Jame – intriguojanti istorija apie keistai atsiradusią dukrą, vėliau dar keistesniu būdu išnyksiančią, ir apie paslaptingą Skylę, traukiančią į save visus visuomenėje bent kiek įtakos turinčius žmones. Romano veiksmas vyksta šalyje, kuri šiek tiek primena Lietuvą.

Knyga nustebins ne tik detektyviniu siužetu, bet ir autoriaus bei jo informatoriaus drąsa: intriga kuriama realius įvykius supinant su išgalvotais, o atomazga sukrės ne vien pagrindinį veikėją, bet ir skaitytojus.

„Tai romanas apie meilę ir galią. Ir apie tai, ką ne visi mirtingieji gali pamatyti. Nes tai yra slepiama nuo mūsų arba mes patys slepiame tai giliai savyje. Kartu tai romanas apie ateitį, kuri galbūt ir neateis. Ir apie kryptį, kuria mes einame, nežinodami, bet vildamiesi, tikėdami ir abejodami, svajodami, ilgėdamiesi gražios pasakos ir savo pačių nuolat kuriamos legendos“, – savo romaną pristato pats S. Stoma.

Rašytojas, paklaustas, kokiam skaitytojui skirtas jo naujasis romanas, atsakė, kad jis labiausiai tinka protingoms moterims, tačiau jį perskaityti turėtų ir vyrai, jei nori geriau pažinti save ir pasaulį. Pasak autoriaus, vienai pirmųjų jo skaitytojų netgi pasirodė, kad tai vyrus demaskuojantis, beveik feministinis romanas.

„Galbūt mano personažu tapusio veikėjo likimas atskleis pavojingas vilkduobes, tamsoje laukiančias bet kurio iš mūsų. Galios žaidimai yra pavojingi ne tik aukai, bet ir pačiam persekiotojui. Technologinis progresas, leidžiantis vis lengviau kontroliuoti vienas kitą, ypatingai dideliu išbandymu tampa tiems, kurie įgauna per dideles galias. O tokių galių neturintys turi suprasti, kad jais manipuliuoti šiuolaikiniame pasaulyje yra labai lengva“, – teigia S. Stoma.

Kalbėdamas apie artimiausius planus, S. Stoma patikino, jog atsitraukti nuo rašymo greitu metu tikrai neketina.

„Sugrįžti prie savo gyvenimo misijos – rašymo – be galo pozityvus jausmas. Išėjęs iš Seimo turėjau apsivalyti sielą, nuskaidrinti ją, ir tik po to galėjau atsidėti kūrybiniam darbui. Ten tarsi turėjau galios, bet mažai ką galėjau padaryti, nes esi įkliuvęs į tam tikrus konjunktūros spąstus. Kūryba suteikia tikrąją laisvę, čia tampi tarsi naujai kuriamos visatos Dievas. Tik čia bandymas tapti Dievu yra teisėtas, o gyvenime jis pražūtingas“, – sako S. Stoma.

S. Stoma prisipažino, kad dabar labiausiai laukia įvairių atsiliepimų apie savo romaną, nes pačiam apie jį kalbėti sunku – per daug ten visko suslėpta.

„Vis dar jaučiuosi kaip gimdyvė, kuriai kūdikis jau nepriklauso, o gal niekada ir nepriklausė. Man jis labai gražus, nors ir negaliu prisiimti visų nuopelnų. Bet kokiu atveju, „Skylė, dėžė ir meilės kalnas“ – geriausia mano knyga“, – apibendrina S. Stoma.

Romano „Skylė, dėžė ir meilės kalnas“ autorius S. Stoma pastarąjį dešimtmetį labiausiai garsėjo kaip publicistas ir visuomenės veikėjas. Jaunesnei kartai mažai žinoma, kad architektas, dailės kritikas, septynias knygas jau išleidęs Rašytojų sąjungos narys buvo ir vienas savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ steigėjų, redagavęs ir daugelį kitų leidinių, o prieš tai ilgai dirbo kultūros istorijos srityje.