Skelbia tostą dainuojančiai Lietuvai

Skelbia tostą dainuojančiai Lietuvai

Žinomas pasaulyje kūrėjas, nuolat rengiantis parodas ir koncertuojantis įvairiose pasaulio šalyse lietuvių kilmės menininkas Danius Kesminas gimė ir gyvena Australijoje. Lietuviškai kalbėti išmoko iš savo tėvų. „Jei ne mano tėvas, kuris yra architektas ir čia atvyko kartu su manimi, gal ir šios parodos nebūtų, - tiek daug jis man padėjo“, - sakė D.Kesminas, pristatydamas savo instaliaciją „Degtinė be sienų“ Klaipėdos dailės parodų rūmuose.

Australui nesvetimos Lietuvos aktualijos. Klaipėdos ir mūsų šalies auditorijai jau pažįstamas kaip dainininkas, prieš dvejus metus čia koncertavęs su grupe „The Histrionics“ ir kolektyvu „Slave Pianos“, D.Kesminas šia paroda skelbia tostą dainuojančiai Lietuvos visuomenei, besiformuojančiam šalies statusui ES ir drauge su mumis aprauda liūdną tautos praeitį, papročių nykimą, gero, senoviško „samagono“ baigtį...

Pirmoji tėvų žemėje

„Tai pirmoji šio menininko paroda Lietuvoje, džiaugiamės, kad Klaipėdoje, ir pirmoji apie... degtinę, - šmaikštavo menotyrininkė Goda Giedraitytė. - Ypač šiuolaikiškas projektas, ypač lietuviškai aktualus ir ypač intriguojantis. Autorius neeskaluoja patriotiškumo, tautiškumo idėjų. Jis deklaruoja savo tam tikrą požiūrį į kitokią Lietuvą – truputėlį girtą...“ Šis netradicinės raiškos šiuolaikinis meno projektas intriguoja savo socialiniu užtaisu ir kviečia pamąstyti apie degtinės „kultūrą“ regione.

Nebe pirmąkart savo tėvų žemėje Lietuvoje viešintis menininkas šį projektą sumanė dar prieš ketverius metus. Impulsu šiai jo parodai tapo laikraštyje perskaitytas straipsnis apie nelegalų degtinės importavimą iš Baltarusijos į Lietuvą požeminiais vamzdynais. Susidomėjo, ėmė rinkti medžiagą, keliavo po šalį, fotografavo... Ir priėjo išvadą, kad degtinė nepripažįsta jokių sienų – politinių, istorinių, kultūrinių.

Pirmoji... apie degtinę

D.Kesmino paroda intriguojanti ne tik kaip meno kūrinys. Ji įtaigi istorine tiriamąja prasme. Anot autoriaus, lietuviško gėrimo šaknys – gilios, dar nuo Žygimanto Augusto laikų, kai Lietuvoje buvo įteisinta degtinės gamyba, lietuviai geria.

„Bet čia svarbiausia ne tai, ne degtinė, „samagonas“, naminukė, kaip ją bepavadintume, o būtent politiniai, istoriniai, kultūriniai šios instaliacijos aspektai“, - tvirtino D.Kesminas „Klaipėdai“.

Jis pats negalėjo pasakyti, kiek jo parodoje išskleistame Lietuvos ir aplinkinių regionų „Dipsomanijos žemėlapyje“ yra tiesos, o kiek meninio pramano.

„Atskleisdamas degtinės vamzdynų tinklą, slaptas spirito varyklas ir pastatus, kurie gauna ir platina kontrabandą, daug ką išgalvojau, kad tai taptų menu, kad būtų estetiška, linksma ir smagu. Bet, sutikite, daug kas šioje mano perpasakotoje istorijoje gali būti ir tiesa“, - šypsojosi menininkas, tikindamas, kad rėmėsi istoriniais faktais.

Tai liudija ir jo tyrinėjimų dokumentika, taip pat atsidūrusi po stiklu parodos stende.

Groja kaip vargonai

Instaliaciją sudaro kelios dalys.

Fotoekspozicijoje „Degtinės vamzdžių situacijos“ – kartu su Londone įsikūrusia architektūrinės vizualizacijos studija „Hayes Davidson“ paruoštas D.Kesmino fotografijų ciklas iš skirtingų Lietuvos vietų, kuriose buvo rasti, o šiandien yra palikti užmarščiai nelegalūs degtinės vamzdynai.

Parodos centre – keistas prietaisas „Degtinės vamzdžių vargonai“ – mechanizuota konstrukcija, padaryta iš plastikinių kanalizacijos vamzdžių, tuščių butelių, šiek tiek primenanti lietuvių liaudies instrumentą skudučius.

Tereikia paspausti mygtuką, ir šie vamzdžiai ima groti tradicinę lietuvių užstalės melodiją „Gerkit, gerkit, broliukai“. „Mes Australijoje šią dainą irgi dainuojam“, - juokėsi menininkas.

Šiuos „vargonus“ D.Kesminas su tėvu per savaitę sukonstravo čia, Klaipėdoje. O kaip tai atrodys, kaip padaryti, kad jie užgrotų, sumanė dar Australijoje.

Prie „vargonų“ glaudžiasi visas naminės fabrikėlis: grūdų maišai, didžiuliai buteliai, kuriuose tas pats, tik vis kitaip lietuvių vadinamas gėrimas – „Pijoko sapnas“, „Išsipagira“, „Bravarinė“, „Arielka“ ir, žinoma, „Vodka vargoninė“.

Tiko su agurkėliais

Parodą papildo du paveikslai – „Degtindarys – mirtis, naminė – pražūtis“ ir „Inteligentų klubas“, sukurti pagal abstinenciją propaguojančius P.Verbicko, B.Bučo plakatus. Tai savotiška refleksija į lietuvių dailę XX a. pradžioje.

Tarp jų –„Blaivybės vyskupo“ Motiejaus Valančiaus biustas pagal J.Laivio skulptūrą.

Instaliacijos „Degtinė be sienų“ dalimi tapo ir stalelis, nuklotas laikraščiais, ant kurio puikavosi stiklinaitės su degtine ir rauginti agurkėliai užkandai. Per vernisažą tai buvo bemat sunaikinta.

O kiti D.Kesmino parodos „Degtinė be sienų“ eksponatai Klaipėdos dailės parodų rūmuose viešės iki spalio 2-osios.