„Vargonų vasara“ pasigedo publikos
Prasidėjęs Nidoje birželio 25-ąją, liepos 7-ąją Klaipėdoje baigėsi penktasis tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Vargonų vasara- 2006“, šiemet vargonų muzikos gerbėjus Lietuvos pajūryje pakvietęs į 13 koncertų.
Atviras improvizacijai
Kalbėdamas festivalio uždarymo koncerte, jo meno vadovas vargonininkas Balys Vaitkus džiaugėsi, kad renginio kulminacija – Klaipėdos universiteto kamerinio orkestro, vadovaujamo dirigento A.J.Lukoševičiaus, ir klaipėdietės vargonininkės E.Paradies pasirodymas – akcentavo pagrindinę šio festivalio idėją – improvizacinį pradą. A.J.Lukoševičius su orkestru koncertą pradėjo programoje nenumatytu J.S.Bacho kūriniu iš taip vadinamos vargonininkų biblijos.
Baigiamajame festivalio koncerte taip pat skambėjo V.A.Mocarto „Mažoji nakties muzika“, pirmąsyk Klaipėdoje buvo atlikta ispanų kompozitoriaus J.Turinos kompozicija “Toreadoro malda“. Koncertą ir festivalį veržlia romantine gaida užbaigė įspūdingas vokiečių kompozitoriaus J.G.Rheinbergerio Koncertas vargonams ir orkestrui g-moll, op. 177. Didingai gaudė vargonai - solo grojo vienintelė Klaipėdos vargonininkė profesionalė Elena Paradies. Atliekant šį kūrinį, kamerinis orkestras buvo papildytas pučiamųjų instrumentų grupe.
Klausytojų – mažai
Gaila, kad retai skambanti muzika sudomino tik kelias dešimtis klausytojų, kurie karštą penktadienio popietę atėjo jos paklausyti į Klaipėdos universiteto koncertų salę.
„Vargonų vasaros“ globėjas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas prof. Vytautas Tetenskas neslėpė pasididžiavimo, kad šiemet festivalyje skambėjo daug įvairios muzikos, lydimos mūsų vargonų, ir apgailestavo, kad klausytojų tiek mažai. Anot muziko, Klaipėdoje vienu metu vyksta keli festivaliai, nėra bendros koordinacijos ir publika „išsibarsto“.
Nors „Vargonų vasarai“ muzikos žinovai žarsto komplimentus už aukštą meninį lygį, žavisi organizatorių sugebėjimu pasikviesti geriausius šio žanro muzikantus, pasaulinio garso meistrus iš užsienio, festivalio koncertuose Nidoje ir Klaipėdoje anšlagų kaip nebuvo, taip nėra. „Ir atlikėjai puikūs, ir bilietai nebrangūs, šiemet ir reklamos netrūko, bet publika į koncertus rinkosi vangiai“, - po baigiamojo koncerto stebėjosi B.Vaitkus, neskubėdamas žadėti, kad vienintelis Lietuvoje likęs vargonų muzikos festivalis kitąmet vėl sugrįš į pajūrį.
Atpažįsta veidus
B.Vaitkus prasitarė, kad ir čia pamažu randasi vargonų muzikos gerbėjų, kurie kasmet lankosi festivalio koncertuose. “Mes juos jau pažįstame iš veidų“, - džiaugėsi „Vargonų vasaros“ meno vadovas.
Anot jo, daugelyje Vakarų Europos valstybių vargonų muzikos festivaliai seniai yra tapę neatsiejama kultūros dalimi, jie pritraukia būrius melomanų. Yra net susiformavęs sluoksnis „vargoninių” turistų, keliaujančių po įvairių šalių koncertų sales ir bažnyčias, lankančių vargonų festivalius, kuriuose groja jų mėgstami atlikėjai.
Festivalį rengianti viešoji įstaiga „Naujasis vargonų forumas“ – tai keletas susibūrusių vargonų profesionalų, siekiančių suaktyvinti ir Lietuvos vargonininkų kūrybinę saviraišką, sudominti platesnius publikos sluoksnius bei praturtinti mūsų šalies svečių kultūrinę programą.
Tradiciškai „Vargonų vasaros“ festivaliai vyksta Klaipėdos universiteto koncertų salėje ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Neatsitiktinai šiose erdvėse, nes tik čia mūsų pajūryje yra tikri koncertiniai vargonai.
Gaudžia retai
Nidoje į „Vargonų vasaros“ koncertus ateina bent ten poilsiaujantys vokiečiai. Klaipėdos vargonų kultūra atsigauna išvis sunkiai.
Kaip pasakojo muzikologė, Klaipėdos universiteto profesorė Daiva Kšanienė, iki Antrojo pasaulinio karo uostamiestyje veikė net devynios bažnyčios, kurios galėjo didžiuotis puikiais vargonais. Deja, per Antrajį pasaulinį karą ir po jo visos bažnyčios kartu su vargonais buvo sunaikintos. Dėl to vargonavimo tradicija, gyvavusi šimtmečius, nugrimzdo į užmarštį. Šiuo metu Klaipėdos bažnyčiose nėra nė vienų tikrų vargonų - jose stovi elektroniniai vargonų pakaitalai.
Vienintelis tikras koncertinis instrumentas uostamiestyje – tai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje 1975-aisiais čekų firmos „Rieger-Kloss“ pastatyti koncertiniai vargonai, kruopščiai prižiūrimi patyrusio vargonų meistro Jono Grajausko.
Iš pradžių, kai tik buvo pastatyti, Klaipėdos universiteto vargonai skambėdavo gana dažnai, - kol uostamiestyje buvo kam jais groti. Dabar, mieste likus vienintelei profesionaliai vargonininkei - Klaipėdos universiteto doc. E.Paradies, vargonai per koncertus gaudžia retai, dažniausiai tarnauja mokymo tikslams.
Vargonų muzikos atgimimas Klaipėdoje artimiausiu metu nepranašaujamas. Nebent „Vargonų vasara“ pagaliau pralaužtų ledus. Bet tam, matyt, prireiks dar ne vienerių metų ir didelio vargonų entuziastų užsispyrimo. Kad tik jo nepristigtų!
Naujausi komentarai