Kelios Kauno kavinės šiemet pasiūlė vasarišką pramogą - kiną po atviru dangumi.
Restoranai „Pizza Jazz" tęsia pernykštį „Terasos kino" projektą, o kavinė „Skliautas" kino seansų ėmėsi naujai. Kavinėse kartą ar dukart per savaitę rengiami kino seansai - nemokami. Juk lankytojai sumoka už maistą, gėrimus. Tačiau, atėjus pažiūrėti filmo, gali tekti susimokėti emocijomis - šalia jūsų galbūt triukšmingai bendraus susirinkusieji ne į kiną arba netenkins vaizdo ir garso kokybė.
Prasta vaizdo kokybė
Prasidėjus filmui „Pizza jazz" terasos kine, reikėjo rimtai susikaupus stebeilyti į ekraną, kad ką nors pamatytum. 21 val. dalį ekrano dar apšvietė vakarėjančios saulės spinduliai, ir vaizdo būta neryškaus. Kartais ekraną užstodavo ir tarp staliukų besisukinėjančios padavėjos.
„Daugiausiai keliolika minučių seansą galėtume pavėlinti, nes vėliau žmonės nelabai renkasi. Greitai ir temti anksčiau pradės, turėtų vaizdo ryškumas padidėti", - restoranų tinklo vadybininkė Vaida Degutytė paaiškino, kodėl filmo startui pasirinkta devinta valanda vakaro.
Kauniečių Jolitos ir Raimondo šeima restoraną tą vakarą pasirinko dėl čia demonstruoto Emiro Kusturicos filmo „Pažadėk man". „Atsisėdome prie arčiausiai ekrano esančio staliuko, nes kitur nebebuvo vietos. Garsas mums per stiprus, bet tiems, kurie toliau sėdėjo, turbūt kaip tik. Iš pradžių vaizdas labai prastai matėsi, vėliau, kai sutemo, vaizdo kokybė pasitaisė", - pasakojo kauniečiai, filmą stebėję su metų neturinčiu sūnumi Adomu. Vienas tėvelių vis atsitraukdavo panešioti berniuką lauko kino teatro pašonėje.
Renkasi lengvąjį žanrą
„Nusprendėme kiną rodyti Taikos prospekte esančioje picerijoje - čia patogu atvažiuoti automobiliu. O kol tėvai žiūri filmą, vaikai gali pažaisti žaidimų aikštelėje. Renkamės lengvesnio žanro filmus. Tokių siaubo filmų, kaip „Pjūklas", nerodytume", - paaiškino vadybininkė.
„Galėtų kiną Laisvės alėjoje esančioje picerijoje rodyti. Nors čia arti namų, vasarą mielai nueičiau į filmą miesto centre. Laisvės alėjoje, manau, tikrai daugiau žiūrovų susirinktų. Tai ir miesto centrą pagyvintų, dabar ten tuščia vakarais", - sakė filmą su drauge stebėjusi Janina Melnikovienė. Kaunietė įsitikinusi: izoliavus garsą, kad netrukdytų kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, labiau pasirūpinus vaizdo kokybe - iš šonų uždengus tentu, kad ant ekrano nekristų saulės spinduliai, ir pakvietus kino kritiką pristatyti filmą, Laisvės alėjoje būtų galima sukurti gerą vasaros kino klubą.
Trukdė triukšminga aplinka
Prieš prasidedant Iljos Chržanovskio filmui „Keturi", į kavinę „Skliautas" plūstelėjo žmonės. Padavėjos skubiai statė papildomas kėdes ir nespėjo priimti užsakymų. Prasidėjus filmui, dar reguliuotas jo garsas, tačiau, sėdint per kelis staliukus nuo lauko ekrano, rusų kalba įgarsinto filmo teksto nesigirdėjo. Pro kitų žiūrovų galvas bandėme įskaityti titrus. Dėmesį blaškė ir prie gretimo staliuko garsiai bendravusi jaunimo kompanija.
Įpusėjus niūrios nuotaikos filmui, vaizduojančiam Rusijos provincijos gyvenimą, šalia sėdėjusios merginos pakilo eiti. „Mums patinka nekomercinis kinas, tačiau tokioje aplinkoje rimto filmo pažiūrėti neįmanoma. Triukšminga, sunku susikaupti. Kavinėse turėtų lengvesnio žanro filmus rodyti", - sakė studentės Milda Umbrusevičiūtė ir Vaiva Tamošiūnaitė, pripažinusios, kad kavinėse rodomi filmai yra gera iniciatyva.
„Mes patys nesudarome repertuaro. Demonstruojame filmų programą, sudarytą vilniečių", - paaiškino medijų švietimo centro „Meno avilys" sumanyto kino projekto atstovė Kaune Jautra Bernotaitė. „Meno avilys" lauko kavinėse Vilniuje ir Kaune šiemet siūlo Rytų Europos filmų retrospektyvą.
„Nemokami seansai lauko kavinėse - demokratiškiausia kino forma. Tačiau tokius intelektualiojo kino filmus, kaip „Keturi", rodyti lauko kavinėje - nelabai protingas sprendimas. Verčiantį susimąstyti intelektualųjį kiną reikėtų klubuose, uždarose salėse rodyti. Lauko kavinės turėtų labiau orientuotis į melodramas, komedijas. Juk žmonės čia ateina nusiteikę maloniai praleisti vakarą", - tvirtino kino kritikas Gediminas Jankauskas.
Naujausi komentarai