„Prancūzija – tai visa daugybė kasdienybės papročių, kultūros ypatumų, iki smulkmenų. Tai ir atmosfera, kokios nėra niekur kitur“, – teigia Kevinas Bernardinas, prancūzas, dėstantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentams Kaune.

Trūksta tik spalvų

Gimtakalbis prancūzų kalbos dėstytojas, skaitantis paskaitas prancūzų filologijos studentams Lietuvoje, sako, jog apie Lietuvą pradžioje jis visiškai nieko nežinojo, o atvykus juokingiausia buvo lietuvių kalba. „Visi kalbėjo taip greitai – atrodė, lyg sakytų vieną nesibaigiantį žodį. Laimei, dauguma tų, su kuriais bendrauju, moka anglų kalbą“, – atsiduso prancūzas.

Tačiau kitų didesnių skirtumų su savo gimtine pašnekovas neįžvelgė – čia viskas panašu, kaip ir visoje Europoje.

„Na, nebent Kaune daugiau pilkumos, palyginti su Prancūzija, bet tai viskas. Be to, manau, kad po kelerių metų čia jau galėtų būti daugiau spalvų. Tiesiog nudažykite tas pilkas sienas spalvotai ir viskas pagyvės“, – sako K. Bernardinas.

Jis taip pat pritaria, kad kai kurie lietuviai bendravimo pradžioje yra šaltesni, kaip ir lietuviškas oras, tačiau susilaiko nuo stereotipų apie visą tautą – dėl globalizacijos, šiandien europiečiai visur panašūs.

Prancūzakalbis pasaulis 

Kalbėdamas apie globalizaciją, svečias iš Prancūzijos aiškina, jog jo gimtoji kalba nepretenduoja savo universalumu pralenkti anglų kalbos, tačiau išlieka svarbi pasaulyje – frankofonijai, arba prancūziškai kalbančioms šalims, priskiriamos net 77 valstybės. Tai ne tik ketvirta pagal populiarumą kalba Europos Sąjungoje, bet ir vis plačiau vartojama kalba Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Kanadoje. Prognozuojama, jog iki 2050 metų prancūzų kalbos vartotojų kiekis išaugs pustrečio karto – nuo 270 milijonų šiandien iki 700 milijonų, iš kurių 80 procentų bus Afrikoje.

K. Bernardinas pritaria šioms prognozėms – pasak jo, netolimoje ateityje prancūzų kalbos centras bus ne Prancūzija ar Europa, o Afrikos žemynas, kuriame vis daugėja prancūzakalbių. Prancūzo nuomone, būtent tos egzotiškos pasaulio šalys, ir apskritai jų įvairovė, yra svarbiausia prancūzų kalbos patrauklumo priežastis – dėl atsiveriančių galimybių pažinti kitas kultūras.

Prancūzų filologijos studijos, siūlomos daugelyje Lietuvos universitetų, neretai apsiriboja Prancūzijos kultūros pažinimu, tačiau jau atsirado alternatyva – Vytauto Didžiojo universitete nuo šių metų siūloma bakalauro studijų programa „Frankofonijos šalių kalba ir kultūra“, kurioje bus galima ne tik mokytis prancūzų kalbos, bet ir įsigilinti į prancūzų kultūros ir kalbos skirtumus skirtinguose pasaulio kraštuose.

„Dėl įvykusios kolonizacijos, galima nuvykti į Afriką, Kanadą ar net Okeaniją ir susikalbėti prancūziškai. O tuo pačiu ten rasti ir kitokią literatūrą, kiną, apskritai kitokį požiūrį į kalbą, naujus posakius, žodžius, prasmes. Tai nesiliaujantys nauji atradimai. Pavyzdžiui, Kvebeke, Kanadoje prancūziškai kalbama nuo pat tų laikų, kai į Ameriką atvyko naujakuriai iš Prancūzijos, todėl per tuos šimtmečius ten kalba vystėsi kitaip, galbūt ir mažiau keitėsi nei Prancūzijoje. Yra manančių, kad Kvebeke ji grynesnė nei Europoje“, – pastebi prancūzas.

Žinoma, geriausiai K. Bernardinas pažįsta savo gimtąją Prancūziją ir neslepia, jog šios šalies kultūra turi savo unikalią dvasią, kurios negalima rasti niekur kitur.

„Tai visa daugybė kasdienybės papročių, kultūros ypatumų, iki smulkmenų. Tai ir atmosfera – kai saulėtą dieną su kolegomis valandai nueini atsipalaiduoti kavinės terasoje, išgeri kavos, aptari prabėgusią dieną. Visa tai niekur kitur neturi tokio paties jausmo“, – sako dėstytojas. Pasak jo, skirtingų savitumų yra ir šalies viduje – jau vien todėl, kad Paryžius yra visiškai kitoks nei likusi Prancūzijos dalis.

Kur mokytis kalbos

Kasdien susidurdamas su studentais, K. Bernardin pastebi, jog geriausią prancūzų kalbos pajautimą turi tie, kurie jau yra lankęsi prancūziškai kalbančioje šalyje, – tiesioginė patirtis kelionėse atneša akivaizdžią naudą. Jis jau įsitikino, jog VDU studentai, išvykę studijuoti užsienyje pagal „Erasmus“ mainų programą, sugrįžę žymiai tvirčiau kalba prancūziškai.

VDU didelį dėmesį kalboms, ypač prancūzų, skiria jau du dešimtmečius – nuo 1996 m. čia vykdoma vienintelė Kaune Prancūzų filologijos bakalauro studijų programa. „Joje dirba prancūzų kalbos, literatūros ir vertimo tyrėjai, skleidžiantys frankofonijos idėją Lietuvoje ir užsienyje“, – pažymi VDU Germanistikos ir romanistikos katedros profesorė dr. Aurelija Leonavičienė.

Pasak profesorės, išplėtus studijų programos frankofoniškąjį turinį Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos ir Kanados dėmenimis, pateikus modernesnį ir platesnį požiūrį į prancūzų kalbą ir frankofoniškąją kultūrą, nuo 2016 metų studentai bus priimami į VDU bakalauro studijų programą „Frankofonijos šalių kalba ir kultūra“.

„Tai vienintelė Lietuvoje bakalauro studijų programa, kurioje studentai studijuos ne tik Prancūzijos prancūzų kalbą, bet gilinsis į tai, kuo skiriasi frankofonijos šalių prancūzų kalba, kultūra ir kaip pasiekti sėkmingą lietuvių ir frankofonų tarpkultūrinį dialogą“, – dalinasi mintimis programos vadovė.

VDU turi ir kitą išskirtinį bruožą, itin patrauklų norintiems mokytis prancūzų kalbos – čia studijuoti kalbą kaip pasirenkamą dalyką galima visiems, ne tik filologijos ar humanitarinių mokslų studijų programų studentams. Iš viso universiteto Užsienio kalbų institute siūloma apie 30 nemokamų ir mokamų kalbų.