„Anksčiau nebūdavo vištų, todėl įvairių paukščių kiaušiniai buvo labai margi. Po pasninko būdavo didžiulė puota, nes atsirado šviežio, gyvybės pilno maisto ir žmogus galėjo toliau tęsti savo pradėtus darbus. Kita vertus – kiekvienas kiaušinis mums apie kažką šneka. Kiekvienas paukštis turi savo prasmę, tad mes paprastą kiaušinį darom nepaprastu. (...) Darome tą margutį kaip simbolį periodo ir dažome margutį taip, kokio laikotarpio ir norime“, – pasakoja etnologė Eglė Valentė.

Anot jos, šventė yra susijusi su Vėlinėmis.

„Viską, kas yra ant stalo, tai yra pagaminta kažkieno kito – ne mūsų šiandien. Ir už visą tai, naudojamės šia kultūra, esame dėkingi savo protėviams“, – teigia pašnekovė. Ji prideda, kad kaip ir daugumą švenčių, Velykos taip pat turi daugybę papročių, kurių kai kurie gali padėti išburti ir orus.

Daugiau – įraše.