Kauno nacionalinio dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė, jos dukra, scenografė Kotryna Daujotaitė džiaugiasi, kad randa laiko atsiplėšti nuo darbų ir kiekvieną sekmadienį sėda su mama ir močiute, moderniojo šokio Lietuvoje pradininke Kira Daujotaite, prie bendro pietų stalo.

Ši šeimos tradicija, perduodama iš kartos į kartą, stiprina jų ryšį, teikia jėgų priešintis kasdienybės skubai. „Stengiuosi nepasiduoti visus apėmusiam skubėjimui, gerbiau ir gerbiu šeimos bendrystę prie stalo. Man pietūs su mama ir dukra – tai ne paprastas valgymas skaitant laikraščius ar žiūrint televizorių, o sakralumo atspalvį turintis tylus bendravimas, – kalbėjo I.Paliulytė. – Pastebėjau, kad ir visuose mano spektakliuose figūruoja stalas, prie kurio verda svarbiausi pjesės įvykiai. Ir tai nieko nuostabaus – girdėjau, Vokietijoje mokytojai vedasi po pamokų savo mokinius į būrelius, kur kartu sėda prie bendro stalo, valgo, bendrauja. Juk vaikai, kurių tėvai net neturi laiko pavalgyti su savo atžalomis, privalo žinoti, kokia tai nuostabi duotybė, suteikiama kiekvienam sėdinčiajam prie stalo ir besidalijančiajam maistu su kitu.“

Iš kiekvienos kertės I.Paliulytės ir K.Daujotaitės namuose dvelkia pagarba giminės praeičiai. Čia ir su žiburiu nerasi madingų baldų, baltų lygių sienų, ryškaus apšvietimo, skubėjimo, nepagarbos vienas kitam. Čia vertinama tai, ką jau patikrino laikas: senoviniai daiktai, kultūringas elgesys, tradicijos. Tam įtakos, matyt, turėjo ne tik auklėjimas šeimoje, bet ir genai. Dalis jų greičiausiai paveldėti iš Inesos prosenelės – tikros prancūzų aristokratės ir iš prosenelio Stasio Daujoto, kurio giminės šaknys siekia Mindaugo laikus.

Inesa su mama sekmadieniais sėda prie dailia staltiese užtiesto stalo, ant kurio senoje žvakidėje plevena deganti žvakė, išdėlioti gražūs stalo įrankiai, dvi taurės su baltu stalo vynu, be kurio nepietaujama.

Netrukus Inesa iš virtuvės atnešė karštą pievagrybių pyragą iš sluoksniuotos tešlos. Ji su dukra Kotryna jau daugybę metų nevalgo mėsos – tik K.Daujotaitė retsykiais pasilepina vištienos patiekalais. Šviežią mėsytę mėgsta ir du gražuoliai nykštukiniai ilgaplaukiai taksai Barnis ir Tirlis, visuomet esantys šalia moterų trijulės šventą pietų metą.

Prie karšto pievagrybių pyrago Inesa į stalą patiekė ir salotų, kurių ne vienas komponentas (pavyzdžiui, pienių lapai, garšvos, dilgėlės) auga tiesiog prie namų.

„Per pietus neaptarinėjame jokių problemų, nekviečiame prie stalo neigiamų emocijų – jos lieka lauke, už durų“, – pastebi Inesa, iš savo mamos perėmusi tradiciją ruošti namuose sekmadienio pietus.

Inesos pyragas su pievagrybiais

Šiam pyragui Inesa perka du lakštus sluoksniuotos tešlos, kurią atšildo. Tuomet vieną lakštą įtiesia į aliejumi ar kitais riebalais suteptą kepimo skardelę ir sodriai ištepa lakštą pomidorų padažu.

Keptuvėje apkepa pusę kilogramo kuo ploniau supjaustytų pievagrybių, pabarstytų druska ir pipirais. Šią apkeptą pievagrybių masę paskirsto ant pomidorų padažu patepto tešlos lakšto, pabarsto šviežiais baziliko ar kitų mėgstamų prieskoninių augalų lapeliais, ant viršaus uždeda likusį tešlos lakštą ir šauna į orkaitę. Kepa, kol pyragas apskrunda, išsipučia. Tuomet ištraukia, apibarsto pyragą 100 g tarkuoto  fermentinio sūrio ir dar kelias minutes pakepa, kad sūris išsilydytų (galima palaikyti ir išjungtoje orkaitėje).

Prie šio pyrago tinka savaip paruoštos salotos. Šiuo metu Inesa naudoja garšvos, pienių ir kitų gamtoje augančių žalumynų lapelius, pridėdama špinatų, paskanindama salotas citrinų sultimis, druska.