„Žvaigždžių karai. Epizodas 3. Sitų kerštas“ – paskutinė Lukaso epopėjos grandis

Pelningiausios ir įspūdingiausios kino epopėjos pabaiga reikalauja daugiau nei sausos recenzijos. Pagaliau Džordžas Lukasas sujungs dvi trilogijas į vieną šešių epizodų visumą. Pagaliau mes pamatysime tai, ką žinojome, – Anakinas Skaivokeris taps siaubinguoju Veideriu. O kol kas – tiems, kas nežino, šiek tiek įdomybių apie tai, ko nematė ekrane ir kaip gimė fantastinė kino legenda. Jos penkios dalys pasaulio kino teatruose surinko 3, 5 milijardo dolerių ir pradėjo didelio biudžeto pramoginių filmų erą...

Kodėl ketvirtas buvo pirmas?

Septintojo dešimtmečio vidu-ryje Džordžas Lukasas svajojo sukurti originalią šiuolaikinę mitologiją, amžinąsias vertybes pavaizduoti modernia kino kalba. Jis sugalvojo savo Visatą, apgyvendino joje šimtus įvairiausių personažų, kiekvienas veikėjas turėjo asmeninę istoriją. Lukaso fantazijų būtų pakakę keliolikai filmų. Tačiau kino studijos pinigais nesišvaistė. O būsimasis milijardierius klibino bosų duris vis naujais scenarijais. Pavargę nuo tokių kryžiaus žygių, prodiuseriai pasiūlė Lukasui išsirinkti vieną – pačią dinamiškiausią istoriją. Daug nesvarstęs režisierius pagriebė kažkurį siužetą iš vidurio savo rašliavos. Paaiškinimus, kas įvyko iki tol, jis patikėjo įžanginiams titrams. „Fox“ šefai įbruko į Lukaso rankas 10,5 milijono dolerių ir paliko jį ramybėje.

Iš nesėkmių – triumfas

Vėliau režisierius prisipažino, kad „Žvaigždžių karuose“ jam pavyko įgyvendinti tik 20 – 30 procentų sumanymo. Jis norėjo įspūdingų kosminių mūšių su tūkstančiais laivų. Tačiau nebuvo nei pinigų, nei kino technologijų. Suktis teko lyg pašėlusiam – Lukasas subūrė jaunųjų fizikų ir inžinierių komandą, gabiausius Kalifornijos jaunuolius, ką tik baigusius studijas, bei iškėlė daugybę tuomet neįmanomų uždavinių. Jaunieji mokslininkai išsprendė gal pusę jų, tačiau ir tai, kas pavyko, buvo kino revoliucija.

Su aktoriais viskas paprasčiau – Markas Hemilas pakliuvo dėl išvaizdos, Harisonas Fordas – kaip geras režisieriaus bičiulis, Kerė Fišer tiesiog dėl to,... kad vienintelė be užsikirtimo sugebėdavo perskaityti sudėtingus Lukaso monologus.

Pirmųjų „Žvaigždžių karų“ filmavimas priminė globalinę katastrofą. Režisierius skendėjo depresijoje. Anglų techninis personalas atvirai tyčiojosi iš gauruotojo Čiubakos, pravardžiavo jį šunimi. Roboto R2D2 nuotolinis valdymas nuolatos gesdavo. C3 PO kas dešimt minučių pamesdavo po detalę. Harisonas Fordas šaipėsi iš nevykusių dialogų. Filmavimui persikėlus į Maroką, problemų dar padaugėjo. Smėlio audros gadino dekoracijas, kameroje nuo karščio išsilydydavo juosta.

Prasidėjus montažui, Lukasas buvo įsitikinęs, kad jo kūrinio laukia baisus fiasko.

Nuojautą patvirtino ir pirmoji peržiūra. Režisierius dar nespėjo įmontuoti mūšių su specialiaisiais efektais epizodų ir publika vietoj įspūdingų kosminių kautynių išvydo... Antrojo pasaulinio karo dokumentinę kroniką su oro mūšiais. Iš visų peržiūroje dalyvavusių garsenybių tik Stivenas Spilbergas paplojo kolegai per petį – „jei įstengsi pabaigti, ką sumanęs, bus didelis kino „hitas“. Lukasas nepatikėjo ir premjeros išvakarėse pabėgo į Havajus, kad nematytų visiško žlugimo. Kitą dieną įsijungė žinias ir vos negavo širdies smūgio. Prie kino teatrų driekėsi eilės. Visi troško tik vieno – „Žvaigždžių karų“. Dar, dar ir dar kartą.

Legendos rekordai tapo legenda

Kino teatrai dirbo dieną ir naktį. Išėję iš seanso žiūrovai vėl stodavo į eilę, kad pakartotų neįtikėtinus išgyvenimus. Lukasas nesustojo.

Po pirmojo filmo sekė „Imperija suduoda atsakomąjį smūgį“ ir „Džedajaus sugrįžimas“. Prisiminęs vargus, genialusis dėdė Džordžas užleido režisieriaus kėdę kitiems, sau pasilikdamas prodiuserio vaidmenį.

Tobulino vaizdo efektus. Ir skaičiavo pelną. „Žvaigždžių karai“ virto industrija – nuo marškinėlių iki žaisliukų.

Sukūręs trilogiją, Lukasas pasitraukė į šešėlį. Rūpinosi moderniomis garso ir vaizdo technologijomis kino teatruose. Kol 20-ojo amžiaus pabaigoje grįžo su legendinės epopėjos pradžia. Gerbėjai laukė pirmojo epizodo tarsi Jėzaus prisikėlimo. Todėl buvo daug nepatenkintų – ypač ausuotuoju Džiar Džiar Benksu. Antrame epizode užkliuvo Anakinas – Heidenas Kristensenas. Tačiau „Pavojaus šešėlis“ surinko 924, o „Klonų ataka“ – 649 milijonus dolerių. Jei „Sitų kerštas“ pasirodys panašiai, galbūt Lukasas imsis ir trečios trilogijos.