Plinta labai greitai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai atkreipia dėmesį, kad blusas į namų rūsius, pirmuosius namo aukštus ant savo kailio atneša benamės katės, žiurkės, pelės. Susiradusios prieglobstį blusos veisiasi ir nuolat puola žmones. Nušokę nuo šuns ar katės kailio, gyviai įsitaiso ant jų poilsio kilimėlių, grindų plyšiuose, dulkėse. Jos taip pat mėgsta veistis šunų būdose, pelių, žiurkių urvuose, paukščių lizduose. Tinkamos sąlygos veistis ir nenušienauti, apleisti, nedirbami žemės plotai, kur visuomet yra graužikų.

Blusos greitai dauginasi. Per parą jos padeda apie penkiolika kiaušinėlių, o per visą gyvenimą – apie 450–500, dėl šios priežasties nenaikinamos greitai išplinta. Šiltakraujo gyvūno kraujas blusoms yra gyvybiškai būtinas, tik pasimaitinusi patelė gali subrandinti kiaušinius, taip užtikrindama būsimą generaciją.

Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą.

Nors blusos mažos, tačiau jų įkandimai gali būti pavojingi dėl užkrečiamųjų ligų. Žmogus gali užsikrėsti žiurkių ir kitų graužikų, kačių, šunų platinamomis užkrečiamomis ligomis. Blusos yra maro, tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, kačių įdrėskimo ligos (Bartonella henselae) platintojai.

Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, labai niežtintis, 1 cm skersmens paraudimas, kuris išsilaiko 3–4 d., kartais išsivysto stiprios alerginės reakcijos. Dažniausiai sukandžiojamos lengvai prieinamos vietos – kojos, rankos, labai retai – galva.

Kaip apsisaugoti?

Norintiems sunaikinti blusas, ULAC medikai pataria atkreipti dėmesį ne tik į naikinimo procesą, tačiau ir į aplinką. Šių parazitų paplitimas rodo, kad aplinka netvarkinga, o teritorijoje gausu blusų maitintojų: žiurkių, pelių, valkataujančių kačių. Norint išvengti blusų, būtina reguliuoti maitintojų populiaciją. Nors blusos gali ilgai badauti, bet nesant maitintojų veisimasis sutrinka.

Blusoms įsiveisus rūsiuose patartina kreiptis į namo bendriją, kuri turėtų organizuoti licencijuotų įmonių atliekamą blusų naikinimą (dezinfekciją). Apsisaugoti taip pat padeda landų į namų rūsius, garažus užsandarinimas.

Siekiant išvengti blusų dauginimosi, naminius gyvūnus rekomenduojama išmaudyti naudojant specialų šampūną nuo blusų.

Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, prieinamiausias būdas – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, minkštus baldus. Patartina naudoti vienkartinius dulkių siurbimo maišelius, nes blusų kiaušinėliai, lervos ir kokonai, likę dulkių siurblyje, gali vystytis toliau, o suaugusios blusos tiesiog paspruks į aplinką. Išsiurbus, maišelius reikia nedelsiant išimti iš siurblio, įdėti į sandarų plastikinį maišelį ir išmesti arba, esant galimybei, užkasti, sudeginti. Po siurbimo rekomenduojama grindis išplauti drėgna šluoste, naudojant plovimo priemones, ir gerai jas nusausinti, nes blusų lervos, pasislėpusios grindų plyšiuose, netoleruoja nei drėgmės pertekliaus, nei sausros, todėl žūva.

Siekiant išvengti blusų dauginimosi, naminius gyvūnus rekomenduojama išmaudyti naudojant specialų šampūną nuo blusų. Naminių gyvūnų augintojai turėtų nepamiršti reguliariai išsiurbti ir išplauti gyvūnų kilimėlius. Patiesalus, ant kurių guli gyvūnas, rekomenduojama išplauti 1–2 kartus per savaitę karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.

Nuo blusų galima mėginti apsisaugoti ir liaudiškomis priemonėmis – kambario ar kitų patalpų kampuose išdėlioti pelynų kuokštelius, blusų migruojančias vietas ištepti žibalu ir kt.