Atnaujintų pastatų šeimininkai žiemą džiaugiasi nedidelėmis sąskaitomis už šildymą, tačiau ar viduje aplinka tapo sveikesnė? Jei nuolat ima snaudulys – ženklas, kad stinga deguonies.

Nevėdinant – tarša koncentruota

„Viską užsandarinate, o ar pagalvojate, kuo kvėpuojate?“ – kelia klausimą taupantiems šilumą ir žiemą vengiantiems varstyti langus žmonėms Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto prodekanė Lina Šeduikytė.

Mokslininkus ypač domina vidaus patalpų oro kokybė renovuotuose, tai yra apšiltintuose senuose daugiabučiuose namuose.

Pasak L.Šeduikytės, buto mikroklimatas priklauso ir nuo atliktų statybos darbų kokybės. „Gali būti, kad architektai labai gerai suprojektuoja, statybos inžinieriai parenka geriausias medžiagas, tačiau jei darbas atliktas nekokybiškai – rezultatas ne koks. Atsiranda šalčio tilteliai, tiek sienų sluoksniuose, tiek vidaus ir išorės paviršiuose kaupiasi drėgmė“, – vardijo pašnekovė.

Kita problema, pasak jos – langai. "Jie labai sandarūs, o senuose daugiabučiuose namuose vienintelis vėdinimo būdas yra natūralus vėdinimas – lango pravėrimas. Statinio viduje esantys siauri vėdinimo kanalai dažnai būna uždengti, todėl patalpose pradeda kauptis drėgmė, sienos, lubos pradeda pelyti.

L.Šeduikytė atkreipia dėmesį, kad gyventojų namuose apstu taršos šaltinių. Tai įvairios buitinės chemijos priemonės, kilimai, baldai, kuriuos gaminant naudoti klijai ir kitos kenksmingos medžiagos. Jei patalpos kokybiškai neišvėdinamos, didėja teršalų koncentracija.

Taršą didina ir patys žmonės. Anglies dvideginio gali būti gerokai per daug, jei patalpoje būna daug žmonių ir neįleidžiama pakankamai šviežio oro. Žmonės kvėpuodami įsisavina deguonį, o iškvepia anglies dioksidą. Jei pradeda imti mieguistumas, skaudėti galvą, galima nuspėti, kad patalpoje stinga deguonies.

Rekuperatoriai – per brangūs

Jei nėra įrengtos specialios mechaninės ventiliacijos, vienintelis būdas atnaujinti orą patalpoje – praverti langus. Ilgai laikant juos pravirus, laukan iškeliauja ir sutaupyta šiluma. Kokia tuomet prasmė šiltinti, sandarinti namą?

Išeitis yra. Galima įrengti priverstinį vėdinimą su vadinamąja rekuperacija. Patalpos oras patenka į rekuperatorių, kuriame pereina pro filtrą, patenka į šilumokaitį, palieka jame savo šilumą ir tada šalinamas į lauką. Tuo pačiu metu lauko oras patenka į rekuperatorių, prateka į šilumokaitį, jame pasiima iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, pereina per filtrą ir patenka į patalpą. Deja, rekuperacijos sistemos yra brangios ir gyventojai nelinkę į jas investuoti.

Atrodytų, kad per renovaciją turėtų būti pasirūpina kokybiška ventiliacijos sistema visam namui, tačiau senieji sovietiniai daugiabučiai tokiems įrenginiams nepritaikyti – jiems nenumatyta vieta, esami vėdinimo kanalai – per siauri.

„Aš manau, kad jei įmanoma techniškai, verta investuoti į rekuperacijos sistemas“, – reziumavo L.Šeduikytė.

Namus šiltina ir senų individualių namų savininkai. Neretai šeimininkai darbus atlieka patys. „Kaip lietuviai viską žino apie krepšinį, taip viską žino ir apie statybą. Protingai elgiasi tie, kurie, prieš pradėdami kažką daryti patys, konsultuojasi su specialistais. Vadovaujantis vien savo išmone, rezultatas gali būti neigiamas“, – perspėjo pašnekovė. Patarimų, pasak L.Šeduikytės, galima prašyti KTU Statybos ir architektūros fakulteto arba KTU Architektūros ir statybos instituto specialistų.

Tiriama aplinka butuose

KTU Inžinerinės ekologijos katedros vedėjas Dainius Martuzevičius apie oro kokybę renovuotuose pastatuose gali pasakyti remdamasis konkrečiais pavyzdžiais. Kaune yra vykdomas projektas, kuriam buvo atrinkti atnaujinti rengiami daugiabučiai namai. Dar iki prasidedant šiltinimo darbams, butuose ir kitose patalpose atlikti įvairūs matavimai. Tie patys matavimai bus atlikti ir po renovacijos. Tiesa, rezultatų dar teks palaukti, kol visi tyrime dalyvaujantys namai bus baigti šiltinti.

„Jau buvome viename renovuotame name, išvadų dar negalime pateikti, nes yra daug parametrų ir reikia juos išanalizuoti. Vis dėlto tam tikros tendencijos ryškėja. Po kitos žiemos tikimės turėti daugiau duomenų“, – neskubėjo tyrimo rezultatų atskleisti D.Martuzevičius.

„Apipelijusias sienas matėme ir nerenovuotuose namuose, nes yra blogos senų daugiabučių jungtys, ypač viršutinių aukštų. Šiais atvejais renovacija padėtų išspręsti šias problemas. Kita vertus, jei pastatas itin gerai užsandarinamas, o ventiliacija per silpna, pelėsių gali atsirasti kitose vietose“, – užbėgo už akių pašnekovas.

„Manome, kad mechaninę ventiliaciją reikia daryti kone priverstinai, nes natūralios ventiliacijos žmonės dažnai nesukuria. Tai yra per retai praveria langus. Vėdinimas su šilumos rekuperacija turėtų būti viena iš pagrindinių pasitelkiamų priemonių“, – kolegei pritarė KTU atstovas.

Natūralu, kad mokiniai miega

D.Martuzevičius pateikė gąsdinančių duomenų apie per didelę anglies dvideginio koncentraciją ne tik butuose, bet ir atnaujintose mokymo įstaigose. Oro kokybės matavimai atlikti penkiose apšiltintose Kauno mokyklose – anglies dvideginio koncentracija buvo per didelė.

„Neteko matyti, kad bent viena mokykla turėtų mechaninę ventiliaciją, o praverti langą per pertrauką – nepakanka“, – komentavo D.Martuzevičius.

Mechaninė ventiliacija bent mokyklose, jo nuomone, turėtų būti privaloma, nes jau per antrąją pamoką anglies dvideginio norma viršijama du kartus. Mechaninė ventiliacija nešiltintuose namuose nebuvo populiari, tad žmonėms keista, kad jos gali reikėti.

„Ventiliacija turėtų būti kiekvienos renovacijos dalis, kad žmonės gerai jaustųsi viduje“, – nuostatą užtvirtino pašnekovas.

Kita vertus, senuose daugiabučiuose įrengti šiuolaikinę ventiliaciją galimybės labai ribotos, nes jai tiesiog nėra numatyta vieta.

„Pašnekėjome su britais – pas juos tas pats. Žmonės nenori daug papildomai investuoti į ventiliacijos sistemas. Turi būti kažkokių pigesnių priemonių, kurios efektyviai veiktų“, – įsitikinęs D.Martuzevičius.

Jo teigimu, reikėtų statyti bent mini ventiliatorių tiesiai buto sienoje. Tada ant pastato fasadinės sienos yra kabinama ventilatoriaus dėžutė. Jei kiekvienas butas tai darytų, namo fasadas būtų nusėstas tokiais inkilais ir estetikos tai nepridėtų. „Vis dėlto, jei siekiama sveikos aplinkos, reikalingos tam tikros išlygos“, – argumentavo KTU atstovas.

Šiltinti iš vidaus nepataria

Narstant su senų daugiabučių renovacija susijusias problemas, dažnai kyla mintis: galbūt racionaliau būtų griauti senus namus ir statyti naujus: šiltus, šiuolaikiškai išplanuotus, su visomis reikalingomis inžinerinėmis sistemomis.

„Statybininkai turėtų pasakyti, kiek šiems namams liko stovėti. Kas bus, jei pastatas bus neteisingai apšiltintas ir izoliacinėje medžiagoje pradės kauptis drėgmė, jei viduje pradės augti pelėsiai, fasadas pradės irti iš vidaus?“ – svarstė D.Martuzevičius.

Kai kuriais atvejais, kai nėra galimybės šiltinti namo iš išorės, tai daroma iš vidaus. Senų, paveldo vertybėmis laikomų namų šiltinimas – didelė dilema. Šiltinant iš išorės nukenčia autentiška architektūra, ne visos dekoratyvinės detalės išlieka. Pastatų šiltinimas iš vidaus KTU atstovo nežavi. Tokiu atveju, pasak jo, rasos taškas gali susidaryti konstrukcijos viduje.

„Į šiltinimą iš vidaus žiūrėčiau atsargiai dar ir dėl to, kad tai gali būti kenksminga. Jei naudojama mineralinė vata, ji turi plaušelius ir dulka. Tai plaučiuose sunkiai skylanti medžiaga, plaušeliai dar kurį laiką būna patalpoje ir žmonės juos įkvepia“, – dėstė specialistas.

Ar vertėtų mineralinę vatą pakeisti natūralių medžiagų vata, pavyzdžiui, iš medienos plaušo ar kanapių pluošto, D.Martuzevičius pagrįsto atsakymo neturi: „Tai brangu, o be to, neaišku, ar šios medžiagos ilgaamžės, ar greitai nesukris, nesuirs.“

Taupiau vėdinti nepraveriant lango

Kad oras ateitų į gyvenamąsias patalpas ir būtų pašalinamas iš funkcinių patalpų, galima įrengti paprastą mechaninę priverstinio vėdinimo sistemą. Gręžiamos skylės per sieną, kuriose įrengiami natūralaus oro pritekėjimo kanalai, turintys šilumos ir garso izoliaciją. Tokiu atveju nenaudojama elektra, per juos oras patenka natūraliai.

Šiuose priverstinės ventiliacijos įrengimuose yra specialūs oro siurbliai, kurie statomi funkcinėse patalpose ir priklausomai nuo poreikio tam tikru greičiu iš ten oras yra pašalinamas ir išretinamas, o į gyvenamąsias patalpas patenka šviežias, gaivus. Taip pastate vyksta oro cirkuliacija – tai paprastesnis vėdinimo sistemos variantas. Tokia sistema išleidžia apie 30 proc. mažiau šilumos, nei vėdinant pro langą.

Suomiai pildo dienoraščius

Maždaug pusė senų Suomijos daugiabučių namų turi mechanines ventiliacijas, tačiau renginyje dalyvavę šios šalies specialistai pripažino, kad apšiltinus seną namą vidaus patalpų kokybė gali ne tik pagerėti, bet ir pablogėti.

Šiuo metu atliekami įvairūs tyrimai, matavimai renovuotuose suomių namuose. Net patys gyventojai įtraukiami į šį procesą: prašomi pildyti dienoraščius, kaip jie jaučiasi savo apšiltintuose būstuose, kokios sveikatos problemos dingo, kokios – atsirado.

Tamperės technologijos universiteto atstovė Virpi Leivo tvirtino, kad senuose pastatuose tikslinga diegti rekuperacijos sistemas, kurios ne tik atnaujina orą, bet ir šildo patalpas. Vis dėlto net ir daugeliui suomių, gyvenančių daugiabučiuose, tai yra per brangu.

Britų paveldo itin daug

Svečias iš Jungtinės Karalystės Tarifas Javidas pasakojo, kad jo šalyje yra apie 4,7 mln. namų, statytų iki 1919 m. ir vadinamų Karalienės Viktorijos laikų namais. Tai saugomos vertybės, šiltinti jų iš išorės neleidžiama. Tad britai mėgina juos šiltinti iš vidaus.

Tai atsieina nepigiai. Visų pirma naikinama sienų, lubų apdaila, kuri po šiltinimo darbų turi būti atlikta naujai. Be to, paaukojama nemaža dalis vidaus erdvės, nes sienos iš vidaus gerokai pastorėja. Kai kurios patalpos, pavyzdžiui, siaura virtuvė, po šiltinimo apskritai naikinama, virtuvės zona įrengiama svetainėje. Šiuose senuose namuose taip pat kyla sunkumų įrengiant ventiliaciją.

Estai siūlo bendrą vėdinimą

Estų ir latvių patirtis panaši į Lietuvos gyventojų. Estijos Talino technologijos universiteto lektorius Anti Hamburgas pasakojo, kad seni blokiniai namai jo šalyje iš pradžių buvo šiltinami dalinai: apšiltinamos namo galinės sienos ir pakeičiami langai. Efektyvaus šilumos taupymo nepasijuto, todėl vėliau pereita prie kompleksinės renovacijos.

Estai taip pat vengia mechaninės ventiliacijos dėl jos brangumo. Be to, pasak A.Hamburgas, daugeliui nepriimtinas ventiliatoriaus skleidžiamas garsas. Taigi problemos su oro kokybe, kondensatu aktualios ir estams.

Estijoje valstybės parama renovuojamiems namams siekia nuo 15 iki 35 proc., priklausomai nuo to, kiek šilumos sutaupoma. Gyventojai raginami pasirūpinti ir tinkama ventiliacija su rekuperacijos sistema. Manoma, kad tai galėtų būti rekuperacijos sistema visai laiptinei, pagrindinį įrenginį statant ant stogo, tačiau toks sprendimas tebėra svarstymų stadijoje.

Latviai šiltindami – persistengė

Rygos technologijos universiteto atstovas Gatis Žogla atskleidė, kad prieš dešimtmetį kaimyninėje šalyje prasidėjusi daugiabučių renovacija nebuvo sėkminga. Tikintis sutaupyti mažiausiai 50 proc. šilumos, buvo pasiektas vos 25 proc. efektas.

Šiltinimo medžiagos buvo tvirtinamos arba klijuojamos prie pastato atmestinai. Nuo vieno daugiaaukščio namo sienos priklijuotas polistirenas atkibo ir kartu su armavimo tinkleliu nudardėjo ant žemės. Tada pradėjo matytis, kad polistireno plokštės buvo tik keliose vietose pateptos klijais, nebuvo naudotos mechaninės tvirtinimo priemonės.

G.Žogla atkreipė dėmesį, kad pirmieji atnaujinti daugiabučiai išoriškai gražūs tik iš toli. Jo parodytose iliustracijose buvo matyti, kad fasaduose išmuštos skylės, nudaužytas tinkas.

Be to, apšiltintuose latvių namuose praėjo rastis pelėsis, apšiltintose mokyklose oro kokybė itin prasta. Atlikus matavimus vienoje iš mokymo įstaigų paaiškėjo, kad čia oras turėtų pasikeisti 43 kartus dažniau.

Latvių tyrimai parodė, kad juo daugiau patalpoje žmonių, juo oras prastesnis. Jie apskaičiavo, kad maždaug 50 kv. m ploto bute gyvenant vienam asmeniui pakanka natūralios ventiliacijos. Jei gyvena du žmonės, reikia itin dažnai varstyti langus. Jei gyventojų daugiau kaip du, būtina priverstinė mechaninė ventiliacija.

Latviai, renovuodami senus namus, vadovavosi pasyvaus namo standartais, sienas dengė 20–30 cm storio izoliacinėmis medžiagomis. Mokslininkai pripažįsta, kad šiltinant buvo persistengta, o ventiliacija nepasirūpinta. Žiemą žvelgdami į storu sluoksniu aprengus daugiabučius jie pastebėjo, kad daugelyje tokio namo butų ilgam praverti langai arba jie palikti mikroventiliacijos pozicijoje. Kitaip tariant, šiluma nuolat išleidžiama į lauką.

Dabar Latvijoje valstybė padengia iki 50 proc. renovacijos išlaidų, pasitelkiamos ES lėšos. Kartu ieškoma optimalių renovacijos sprendimų.