Blogiausia – jau praeityje. Statybų sektoriaus kreivės nuo žemiausio taško spiriasi aukštyn. Šią sritį daugiausia gaivina inžineriniai darbai, tačiau daugiau dygsta ir individualių namų.

Kaune apstu užšaldytų statybų. Kelerius metus stūkso nemažai nebaigtų daugiabučių ir administracinių pastatų griaučių. Ar jie kada nors bus užbaigti? Statybos kunkuliuoja nebent visuomeninės paskirties objektuose, nestovi darbai, finansuojami ES lėšomis.

Kuo šiandien gyvena statybos įmonės, klausėme Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko.

– Pagal statistiką statybos apimtys Lietuvoje didėja. Ar tai rodo, kad sunkmetis baigiasi?

– Dugnas, apie kurį vis kalbėdavome, pasiektas 2010 m. viduryje, nes tada, nors ir labai miniatiūriškai, statybos pradėjo judėti. Na, o pernai, lyginant su 2010-aisiais, statybos darbų atlikta 22,7 proc. daugiau. Pamirštant, kad bazė labai žema, augimas – fantastinis. Vis dėlto, lyginant su 2008 m., pernai atlikta tik 58 proc. darbų. Apibendrinant galiu pasakyti: judėjimas į viršų yra, bet kadangi buvo labai gili duobė, matyti horizontas, bet ne daugiau.

– Statybų sektorių į viršų tempė inžineriniai darbai. Kokie tai darbai?

– Išties inžineriniai darbai sudaro liūto dalį. Tai keliai, geležinkeliai, vandentiekis, sąvartynai, įvairios komunikacijos, aplinkosaugos projektai ir kita. Žinoma, didžioji dalis visų statybos darbų – bemaž 80 proc. – atliekama už ES pinigus. Nedidelę dalį sudaro valstybės lėšos, privataus sektoriaus pinigai irgi sudaro labai mažai.

– Ar gyvenamosios paskirties statybos bent kiek atkunta?

– Atsižvelgiant į pastatytų namų plotą, atrodo neblogai. Pagal pinigus irgi jaučiamas tam tikras padidėjimas. Vis dėlto daugiausia buvo statoma vienbučių ir dvibučių namų, daugiabučių – menkai. Po didelio nuopuolio 2010 m. rodikliai kiek pagerėjo.

– Ar jaučiama, kad padaugėjo renovacijos darbų? Kokia padėtis dėl daugiabučių namų renovacijos?

– Daug renovuojama visuomeninės paskirties pastatų – ligoninės, mokyklos. Gyvenamųjų namų renovacija, deja, labai menka.

– Per sunkmetį dalis statybos įmonių veiklą nutraukė. Gal dabar jau kuriasi naujos organizacijos?

– Išties nemažai įmonių bankrutavo, restruktūrizavosi. Kaip ir gamtoje, išlieka stipriausi. Daug priklausė ir nuo aplinkybių. Jei bankrutavo užsakovai, užlūžo rangovai, liko skolų medžiagų tiekėjams. Vienų įmonių neliko, kitų pajėgumai sumažėjo. Steigiasi ir naujų įmonių, bet apie jas menkai žinau. Bankrutavus įmonėms žmonės, statybų srities specialistai liko. Tikslių duomenų neturiu, bet galvoju, kad pagrindiniai naujų įmonių steigėjai yra bankrutavusių statybų bendrovių darbuotojai. Galbūt jie dabar jie labiau specializuojasi?

– Nuolat linksniuojama statybininkų emigracijos problema. Ar yra sugrįžtančiųjų dirbti į Lietuvą?

– Skaičių neturiu, bet manau, kad ne tik anksčiau, bet ir dabar judėjimas į užsienį yra. Manau, kad dabar išvažiuoja mažiau. Vienetai galbūt grįžta, bet kad masiškai – negalėčiau pasakyti, neturiu tokių pavyzdžių.

– Gal ir užsienyje lietuviams statybininkams ne pyragai?

– Žiūrint kokioje šalyje. Anksčiau daug lietuvių važiavo dirbti į Airiją. Kai ir Airiją apėmė ne mažesnė krizė nei Lietuvoje, į šią šalį statybininkams nebeliko ko važiuoti. Bet atsirado nauji traukos taškai, pavyzdžiui, Norvegija. Vokietija, kai tik ji pradėjo įsileisti Lietuvos darbuotojus, kiek domiuosi, nesulaukė, kad jie masiškai plūstų. Be abejo, atskiri žmonės išvyko ir į Vokietiją. Galbūt vienas iš barjerų – vokiečių kalba.

– Ar tiesa, kad statybininkų migracija gana gaji pačioje Lietuvoje – žmonės iš provincijos atvyksta dirbti į didesnius miestus?

– Šitaip yra nuolat. Juolab kad statybinės organizacijos dirba įvairiose šalies vietose, kur laimi rangovo konkursus. Dažnai dalį darbuotojų vežasi, dalį samdo vietoje.

– Kiek šiandien uždirba statybininkai?

– Manau, kad "ant popieriaus" kvalifikuoti, profesionalūs statybininkai vidutiniškai uždirba nuo 2,2 iki 2,5 tūkst. litų. Vadinasi, į rankas – apie 1,7–1,8 tūkst. litų. Firmų firmelių yra įvairių. Ne paslaptis, kad yra mokančiųjų atlyginimus vokeliuose, oficialiai moka minimalią algą.

Statybos statistika

2010 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 6,6 mlrd. litų. Jų apimtis, lyginant su 2010 m., padidėjo 22,7 proc. lyginamosiomis kainomis. 2011 m. statybos darbų apimtis lyginamosiomis kainomis sudarė tik apie pusę 2008 m. atliktų statybos darbų.

Statybos darbų apimties didėjimą lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra – jie sudarė 55 proc. Lietuvoje atliktų darbų, jų vertė – 3,6 mlrd. litų. Gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudarė 7 proc. visų darbų.

2011 m. baigti statyti 3 733 nauji gyvenamieji pastatai, iš jų 3 – bendrabučiai. Namuose įrengti 5 066 butai, tai yra 38 proc. daugiau nei 2010 m. Vyravo individualių namų statyba: baigti statyti 3 675 individualūs namai, juose įrengta 3 815 butų.

Daugiabučiuose namuose įrengtas 1 251 butas, tai yra 88 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Šalyje ir toliau vyraus individualių namų statyba, nes 98 proc. visų statybos leidimų išduoti būtent jų statybai. 2011 m. daugiau kaip 43 proc. leistų statyti butų buvo Vilniaus apskrityje, 18 proc. – Kauno apskrityje.