Įtarimai šnipinėjimu, nepripažinta Padniestrės valstybė, nakvynės namai su nelegaliu viešnamiu, orakulas Mustafa, prognozavęs aukštumas Lietuvos krepšininkams. 8246 kilometrų motociklu įveikęs kaunietis Rytis Pilkauskas patyrė įvairiausių nuotykių.

Arbūztrans egzotika

Jau ne pirmus metus motociklu "Yamaha" keliaujančio verslininko R.Pilkausko nebaimina ilgos kelionės vienumoje.

"Pabuvęs pas draugus Sankt Peterburge sumaniau pasiekti Uralą. Deja, smarkiai lijo,  nieko gero nežadėjo orų prognozės, – prisipažino Rytis. Jis spontaniškai nusprendė keliauti iki Volgogrado. – Vienas rusas pirko motociklą ir paprašė jį palydėti namo, nes jam tai buvo pirmoji ilga kelionė."

"Jį iškart nuraminau, kad nebus taip, kaip jis tikėjosi, – per parą motociklu Volgogrado nepasieksime", – trejais metais jaunesnį rusą perspėjo labiau patyręs motociklininkas 42-ejų lietuvis.
Apie 2000 kilometrų su lietuviu nukeliavęs rusas vėliau nekart dėkojo. Po kelionės jis kaunietį vaišingai priėmė gimtajame mieste, paplukdė nuosava jachta.

Magistralėje, pramintoje Arbūztrans, lietuvis ir rusas sutiko šimtus vilkikų su arbūzais. Po to jie grįžta atgal su mediena, tad judėjimas šiuo keliu yra itin komplikuotas. Rusas, motociklu planavęs nuvažiuoti 800 kilometrų be pertraukos, greitai aprimo.

Lietuvos sostinė – Ryga

"Stodavome kas 150 kilometrų, užsipildavome degalų, pernakvojome Maskvoje, – pasakojo R.Pilkauskas apie kelionę. – Įvažiavus į Volgogrado apskritį, kur iki namų rusui teliko apie 200 kilometrų, šis pergalingai iškėlė rankas. Bet, pasukęs iš pagrindinio kelio į šalutinį ir artėdamas prie degalinės, prarado budrumą, paslydo ir nukrito nuo motociklo."

Išsigandusį, bet, laimė, nenukentėjusį pakeleivį lietuvis pakėlė, o šis po kelių akimirkų jau ramino žmoną, paskambinęs namo ir papasakojęs apie nuotykį.

"Volgogradas, kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo patekęs į mūšių uraganą, ir dabar vietomis atrodo tarsi tik po karo, – juokėsi R.Pilkauskas. – Net patys rusai ironizuoja, kad smarkiai duobėtuose keliuose sproginėja po karo vokiečių paliktos minos."

O Ryčiui teko kariauti su kai kuriais vietiniais, kuriems Lietuva – vis dar Latvija su sostine Ryga, kur persekiojami, mušami atvykėliai iš Rusijos. Vis dėlto rusai labiau keikia tamsaus gymio atvykėlius iš pietinių valstybių, kurie esą suvilioja rusaites ir sumaišo kraują.

Ikrai sunkiai įkandami

Astrachanė R.Pilkauską pasitiko didesne tvarka ir tvyrojančiu 55 laipsnių karščiu. Spontaniškai keliavusiam lietuviui vietiniai rekomendavo apsistoti "Pasakoje" ("Skazka").
Vos įsikūręs lietuvis sužinojo, kad "Pasaka" turi pirtį, baseiną su dviem metaliniais strypais striptizo šokėjoms – tai yra nelegalus viešnamis.

"Niekada nepirkau moterų, tikiuosi, neteks to daryti", – teigė lietuvis, kuris tąkart  atsisakė 120 litų kainuojančių merginų ir tokia pačia suma įvertinto vakarėlio pirtyje su baseinu.
Kaspijos jūros, deja, jis taip ir nepamatė: rusai perspėjo, kad dabar ten nuvykti nelengva – griežtai saugomas draustinis, keliones į jį organizuoja turistinės firmos, reikia išankstinių leidimų.
"Eršketų ikrų (iš vienos žuvies gaunami gal keturi kibirai) gavybą kontroliuoja verslininkai. Paprastiems rusams tai jau sunkiai įkandamas dalykas, – guodėsi vietiniai R.Pilkauskui. – Didžioji dalis gabenama į Maskvą, o litras ikrų kainuoja apie 2500 litų."

Baskunčiako vaikų mafija

Grįždamas namo ta pačia įžymiaja magistrale Arbūztrans, R.Pilkauskas susipažino su draugišku žmogumi – melionus ir arbūzus auginančiu Mustafa.

Gavęs dovanų šratinuką, sužinojęs, kad Rytis lietuvis, Mustafa vieną po kitos ėmė vardyti lietuvių krepšininkų pavardes.

"Užimsite prizinę vietą, – prieš Europos krepšinio čempionatą keliavusiam R.Pilkauskui tvirtino Mustafa, papasakojęs, kad arbūzai išauga per pusantro mėnesio, o visą vilkiką plikomis rankomis trys vyrai sukrauna per 2–3 valandas. – O čempionatas Lietuvoje, kai pralaimėjote Makedonijai, buvo kažkoks nesusipratimas."

Jo dovanotas arbūzas, kaip ir vėliau Kryme valgytos vynuogės, persikai, melionai, buvo fantastiško skonio.

Pakeliui R.Pilkauskas matė būrius besiganančių ožkų, karvių, avių. Vos spėjo pagalvoti apie kupranugarius, išvydo ir šiuos keturkojus.

"Prie druskingo ežero Baskunčiako, netoli Kazachstano sienos, kur galima vandenyje gulėti ir skaityti laikraštį, veikia vaikų mafija, nukreipianti neva tiesiausiu, bet prasčiausiu keliu, ir po to prašanti 50 rublių", – šyptelėjo Rytis.

Padniestrėje – savi pinigai

Ukrainoje, pastebėjo R.Pilkauskas, keliai dar prastesni nei Rusijoje, nors Kryme viskas pastebimai tvarkingiau, daug policijos, kuri tykoja daugiausia greitį viršijančių rusų.

Eupatorijos mieste prie Juodosios jūros, komplekse "Solniško" ("Saulytė") galima apsistoti už naktį mokant po 70 litų, palapinę kempinge galima išsiskleisti už 10 litų.

"Kryme retai kur pamatysi ukrainiečių vėliavą – daug kur kabojo tik rusiškos", – teigė R.Pilkauskas, nelengvai radęs ir lipduką ant automobilio su Ukrainos valstybiniu žymėjimu – UA.
Tiesa, privažiavęs Padniestrės sienos teritoriją lietuvis valandą muitinėje lakstė po kabinetus, kol gavo visus leidimus ir atlaikė griežtą apklausą.

"Kodėl tik keturioms dienoms į Ukrainą? Ko keliauji? Ką veži?" – atakavo kaunietį pasieniečiai ir muitininkai, tačiau greitai nurimo. Pasak R.Pilkausko, ir rusai, ir ukrainiečiai, kaip vėliau sutikti moldavai, vis dar paprasti, draugiški žmonės.

Nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos – Padniestrė, išskyrus sostinę Tiraspolį, atrodė tuštoka. Tačiau turi savo valiutą – Padniestrės rublius, SSRS laikų Moldovos vėliavą, herbą, valstybinius automobilių numerius.

"Kalbama, kad Padniestrė gyvuoja Rusijos pinigais, mat norima turėti teritoriją, kuri nesiskverbtų į NATO. Mieste kabo plakatai su užrašais "Aš myliu savo šalį", – pasakojo keliautojas. – Važiuojant per sieną su Moldova abIejose Dniestro upės pusėse stovi šarvuočiai BTR, kyšo kulkosvaidžiai, smėlio užtvaros – ten įsitaisę neva taikdariai iš Rusijos.

Nakvynė už 20 litų

"Moldova – 300–400 metrų dydžio kalvos, vynuogynai. Tai skurdi šalis, daug žmonių dirba svetur, – pasakojo R.Pilkauskas. – Jie puikiai pažįsta Lietuvą ir mūsų šalis jiems skamba tarsi "vau!" – 1000 litų mūsų pinigais jiems labai geras atlyginimas, jų pensija – apie 140 litų, ten dar neseniai elektrą tiekdavo tik po 2 valandas per dieną."

Moldovoje kaunietis nakvynei išleido po 20 litų už parą, nors yra  ir 10–20 kartų brangesnių viešbučių. Motociklą jis įvežė į motelio koridorių ir išgirdo, kad lygiai taip pat pasielgė neseniai keliavę lenkai.

Moldovoje nustebino pagarbiai įstiklinti kryžiai, prižiūrimi šuliniai su stogeliais. Na, o išvažiuojant iš šalies – vėl tardymai ir įtarinėjimai, kad Rytis – rusų šnipas.

"Kodėl buvai Padniestrėje? Kodėl kasmet į Rusiją važiuoji? Ko reikėjo Moldovoje?" – liejosi pasieniečių klausimai.

Akmenėlio galia

"O važiuodamas pro Rumunijos kaimus buvau patekęs į Žolinės įkarštį, – šyptelėjo R.Pilkauskas. – Iš pradžių, kai gatvėse pamačiau tautiniais drabužiais vilkinčius žmones, galvojau, kad vyksta vestuvės. Beje, merginos avėjo aukštakulniais.  Žmonės grojo smuikais, vaišinosi gėrimais. Tą patį vaizdą išvydau trečiame, dešimtame kaimelyje, kol viską supratau, važiuodamas pro bažnyčią."

Rumunijos miestelių kapinėse įprasta antkapyje iškalti atvaizdus, simbolizuojančius mirusiojo profesiją, ir aprašyti pagrindinius jo gyvenimo įvykius.

"Šalyje klesti Europos Sąjungos kultas. Rumunija pastebimai pagražėjusi – čia paskutinįkart R.Pilkauskas buvo lankęsis prieš penkerius metus. – Lygūs keliai priminė Vokietiją, kyla daug naujų pastatų."

Būtent Rumunijoje nutiko motociklininkams retas dalykas. Vos spėjęs pagalvoti, kad geriau būtų, jei šalyje, kurios kalbos nemoka, nieko neatsitiktų, kaunietis pajuto, kad mažėja jo motociklo greitis ir netrukus prietaisų skydelyje ėmė mirgėti ženklas "stop".

"Sustojau degalinėje, nes iš "Yamahos" ėmė rūkti dūmai, – nervų ląstelių kainavusias akimirkas prisiminė Rytis. – Pasilenkiau prie motociklo ir nepatikėjau savo akimis – tarp galinio rato stabdžio pedalo sunkiai apsakomu būdu buvo patekęs akmenukas! Jį iškrapščiau ir kaip niekur nieko tęsiau kelionę namo."

Įspūdingo maršruto Kaunas–Kalastė (Estija)–Sankt Peterburgas–Maskva–Volgogradas–Astrachanė (Rusija)–Krymas–Odesa (Ukraina)–Padniestrė (oficialiai Moldova)–Moldova–Rumunija–Vengrija–Slovakija–Lenkija–Lietuva, kurį R.Pilkauskas įveikė per 18 dienų, išlaidos buvo kuklios: 1800 litų.