Vokietija garsi Europoje ne vien tradicinėmis alaus šventėmis (Oktoberfest) – šalies vyndarių kasmet rengiamos vyno šventės sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų.

Vokiškos šventės spalvos

Į vyno šventes suplūsta šio gėrimo mėgėjai ne tik iš įvairių Vokietijos regionų, bet ir kaimyninių valstybių. Tik, atrodo, Lietuvos turistai dar neplanuoja tokių kelionių maršrutų, todėl nežino, ką praranda.

Šiltas ir saulėtas bobų vasaros sekmadienis viename Vokietijos bažnytkaimyje. Tiksliau, dar rytas, mat laikrodis rodo 11.00, o Vokietijoje „labas rytas“ sutiktam kaimynui, draugui, pažįstamam ar tiesiog atsitiktiniam pro šalį einančiam praeiviui sakoma iki vidurdienio.

Šventiškai pasipuošę žmonės traukia į turgaus aikštę miestelio centre, šalia bažnyčios. Į minią įsimaišo ir ką tik išėjusieji iš Dievo namų. Niekas niekur neskuba. Už rankų susikibusios jaunos ir pagyvenusios poros ir šeimos su vaikais dairosi po abipus aikštės išsirikiavusius prekystalius ir paviljonus.

Netrukus aikštėje suręstoje scenoje sugriaudėja orkestras, lydimas dviejų dailių merginų, pasidabinusių vakarinėmis vyno spalvos suknelėmis ir diademomis. Į sceną pakyla miestelio meras. Jis sveikina visus, susirinkusius į 32-ąją Moselio vyno šventę.

Vynas – gyvenimo vanduo

Didžioji dalis susirinkusiųjų įsitaiso prie aikštėje sustatytų stalų, suaugusieji vaikams užsako limonado, o sau, be abejo, – vyno. Damos daugiausiai skanauja balto ar rožinio, vyrai kelia tamsiai raudono vyno taurę.

„Vynas mums, žmonėms, yra kaip gyvenimo vanduo, jeigu jį geriame saikingai. Jis pakelia nuotaiką, suteikia gyvenimo džiaugsmo“, – nusišypso priešais sėdintis nepažįstamas vyriškis, ką tik lėtai nurijęs gurkšnelį dievų gėrimo. Ir priduria: „Tai ne mano žodžiai – taip parašyta Biblijoje“.

Vynininkai derliumi patenkinti

Mažas Pietvakarių Vokietijos miestelis Neningas šį rudenį jau du savaitgalius traukė tūkstančius svečių iš kaimyninių Vokietijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo apylinkių.

Pirmoji šventė Mozelio upės slėnyje surengta prieš vynuogių skynimą, antroji – prasidėjus derliaus nuėmimui. Netrukus čia bus surengta dar viena vyno mėgėjų sueiga – kai vynininkai iššaus jauno šių metų vyno statines. Tuomet pakvips ir svogūnų pyragu, kuriuo vokiečiai tradiciškai užkanda dar nesubrendusį, bet jau keletą alkoholio laipsnių turintį vynuogių gėrimą.

Neningo apylinkių vynuogynuose šeiminkauja kelios vynininkų dinastijos, tarp jų ir garsios vyndarių Petgenų ir Herberių šeimos.

„Didžioji derliaus dalis jau rūsiuose, tad galime pasakyti, kad šie metai buvo ne blogesni už kitus“, – tvirtina Sarlando vynininkų prezidentas H. Herberis.

Vynininkai patenkinti ir šių metų vyno kokybe, kurią matuoja cukraus kiekiu (Oechsle) gėrime. Šią vasarą buvo daug šiltų saulėtų dienų, vos kelių laipsnių tetrūko iki 2003-ųjų karščio rekordo, kai Neninge buvo užfiksuota 40 laipsnių pagal Celsijų, o saulė yra pagrindinė vynininkų talkininkė aukščiausiai vyno kokybei išgauti.

Pirmosios šalnos – gerai

„Manau, kad šių metų vynas bus toks pats geras, koks buvo geriausiais metais“, – teigia Karlas Petgenas, vienas iš Petgenų dinastijos, Moselio slėniuose vyną auginančios ir brandinančios nuo XVIII amžiaus, atstovų.

Dalis vynuogių dar bręsta Mozelio slėniuose, mat meterelogai dar žada šiltų saulėtų dienų, kiekviena kurių labai svarbi vyno kokybei. Pilkosios ir Vėlyvosios Burgundijos vynuogių rūšys brendo ne vienodai, tad dabar vynininkai džiaugiasi kiekvienu saulės spinduliu.

Paskutinės į rūsius pateks Rislingo ir kai kurių raudonojo vyno uogos. Ypač gardus vynas subrandinamas iš tų vynuogių, kurios paragauja pirmųjų šalnų.

Devyni aukso medaliai

Petgenų šeimos vyno dvarai Liuksemburgo ir Prancūzijos pasienio miesteliuose Neninge ir Perlėje yra pelnę garbingiausių apdovanojimų. Pernai jų vynai įvertinti dviem sidabro ir septyniais bronzos medaliais Saarlande bei dviem aukso medaliais Federacijos lygmenyje.

„Šis ruduo mums auksinis ne tik dėl saulėtų orų,“ – šypsojosi dvaro šeimininkai Brigite ir Ralfas Petgenai. Jų rūsiuose subrandintas sausas vėlyvojo skynimo Pilkosios Burgundijos vynas pripažintas vienu geriausių visoje šalyje.

Prancūzijos ir Liuksemburgo pasienyje plytinčiuose vynuogynuose Petgenų šeimosi planuoja savo vyno rūsius išplėsti ir atnaujinti lotaringiškas bei romaniškas vyno gamybos tradicijas.

Vyno karalienės

Kasmet vyno švenčių metu renkamos vyno karalienės. Karūną ant galvos užsideda ne tik gražiausia apylinkų mergina – ji dar turi puikiai išmanyti vyno rūšis ir jo gamybos procesus, mat pagrindinė užduotis yra reprezentuoti įvairius savo regiono vynus.

Pastaraisiais metais vyno karalienių ir princesių rinkimus laimi arba vynininkų dukros, kurios nuo mažens savo namuose stebi, kaip gaminamas vynas, arba profesionalios vyndarės, kurios to amato mokosi profesinės mokyklose ar net universitetuose studijuoja.

Šiemet Moselio vyno karaliene išrinkta devyniolikmetė Sarah Gasper. Ji turi ir dvi palydoves, kurios vadinamos vyno princesėmis.

Vyno šventės visoje Vokietijoje vyksta nuo balandžio iki pat Kalėdų, tad norintys susipažinti su šio tauraus gėrimo tradicijomis dar šiemet gali savo atostogas planuoti pagal vynininkų kalendorių.

Svečius mielai įsileidžia

Vokietijos vynininkai mielai rodo savo vynuogynus. Rudenį, prasidėjus derliaus nuėmimo sezonui, jie organizuoja atvirų durų dienas, per kurias svečiai kviečiami pasivaikščioti po vynuogynus, susipažinti su vynuogių rūšimis, o vyno rūsiuose savo akimis pamatyti, kaip vyksta vyno brandinimo procesas.

Vyndariai suinteresuoti suteikti kuo daugiau informacijos apie įvairias vyno rūšis, mat geri vyno žinovai yra atidūs ir geri klientai. Tokie pirkėjai už gero vyno butelį negaili pakloti keliolikos ar net keliasdešimt eurų, nors puikaus kokybiško vyno tiesiai iš vynininko galima gauti ir už 4-6 eurus.