Kauno kultūros centrą sudrebino atviri vyrų pokalbiai apie moteris – „Domino“ teatro spektaklis „Apie ką kalba vyrai?“ Tokio viešo vyriško nuoširdumo Kaunas dar nematė. Keturiems šio spektaklio aktoriams atsistojusios plojo ne tik moterys, bet ir vyrai.

Ar tikrai taip moterims įdomu, apie ką vis dėlto vyrai kalba, kai jų negirdi moterys? Apie tai – atviras aktorių Daliaus Skamarako (D.S.), Gyčio Ivanausko (G.I.), Juozo Gaižausko (J.G.) ir Sakalo Uždavinio (S.U.) interviu.

– Išvardykite tris temas, kuriomis dažniausiai kalbama vyriškoje kompanijoje?

D.S: „Moterys, filmai, nuotykiai.“

G.I.: „Moterys, automobiliai, seksas.“

J.G.: „Hobiai, moterys, įvairūs nuotykiai.“

S.U.: „Žiūrint kokie vyrai, kokia kompanija ir ko jie susirinko. Spektaklyje mes labai daug kalbame apie moteris. Bet mūsų personažai kalba apie jas tik todėl, kad susivoktų, kokie jie yra patys. Vis dėlto, jei reikėtų rinktis tris vyriškas temas, įvardyčiau moteris, sportą ir automobilius.“

– Dažniausiai vyrai aptaria svetimas ar savas moteris?

D.S.: „Dažniausiai jie aptaria svetimas. Taip geriausia. Tai lyg apsidraudimas. Saviškės negali aptarinėti, nes ta informacija būtinai pasieks jos ausis, o tada bus ne tik liūdna, bet ir riesta.“

G.I.: „Aišku, kad svetimas.“

J.G.: „Rečiausiai aptarinėja savas. Ne visomis temomis net su geriausiais draugais gali pasikalbėti apie savo šeimą ar santykius su savo moterimi.“

S.U.: "Kiekvienas vyras, kalbėdamas apie moteris, tampa savotišku rašytoju, kuriančiu fantastines istorijas, romanus, kurių gyvenime niekada nėra nutikę. Gali būti, kad kokių nors užuominų į tą istoriją būta, bet vyro fantazija visuomet iš to išpučia neįtikimai didžiulį burbulą.

Vyrai visuomet kalba apie tai, kas galėtų būti, arba apie tai, kas norėtų, kad būtų. Jei vyrai kalbėtų apie konkrečias situacijas ir moteris, savo draugams jie atrodytų labai neįdomūs, nuobodūs ir silpnučiai. Vyras visada linkęs savo santykius su moterimi iliustruoti, paryškinti, pastiprinti."

– Norėdami pasigirti vyrai dažniau meluoja vieni kitiems ar moterims?

D.S.: „Dažniau vieni kitiems, nes moters vis tiek neapgausi. Nebent pačioje pažinties pradžioje, o kai moteris tave pažįsta, nelabai jai ką ir primeluosi.“

G.I.: "O velnias žino... Manau, kad vyrai bendraudami nagrinėja intymesnes temas, nei bendraudami su žmonomis ar draugėmis. Tokiu atveju natūralu, kad vyriškoje kompanijoje labiau ir pagražinamos šios istorijos.

J.G.: „Moterims. Vyriškoje kompanijoje nėra prasmės tai daryti. Vyrai vieni kitus pažįsta kaip nuluptus, todėl kiekvienas perdėtas pasigyrimas gali sukelti tik juoko pliūpsnį. Pasigirti moteriai apie tai, ko ji nemato ir nežino, yra lengviau.“

S.U.: „Melas skiriasi. Jei tu meluoji buitiniais klausimais, tai yra daugiau išsisukinėjimas. O tikrą melą aš vadinčiau daugiau vaizduotės žaismu. Manyčiau, kad vyrai meluoja vyrams. Vyrui galima meluoti daugiau. Moterims tiek daug meluoti neįmanoma. Ir ne todėl, kad jos nesuprastų, tiesiog mūsų operacinės sistemos yra kitokios – tai kaip “Windows„ ir “Apple".

– Kokias temas, kalbėdami apie moteris, dažniausiai aptaria vyrai?

D.S.: „Kad ir kaip būtų keista, dažniausiai grožį. Na, grožį... Taip, dvasinį...“

G.I.: „Liemenėlės dydį (kvatoja). Na, ne vidinį grožį juk...“

J.G.: „Jų keistą mąstymo būdą, kuris vyrams dažniausiai atrodo kaip sutrikimas.“

S.U.: „Išvaizdą ir kartu kokį įspūdį jie jai paliko, kaip jis ją apžavėjo ir ji buvo visiškai nuginkluota tiek išorinio, tiek vidinio jo žavesio. Juokingiausia, kad dažniausiai tai neturi nieko bendra su realybe.“

– Ar spektaklyje „Apie ką kalba vyrai?“ nagrinėjamos temos artimos jums patiems? Ar jame esate savo paties herojus?

D.S.: „Manau, kad labai artimos. Čia galima pasakyti tai, ko niekada nedrįstum pasakyti moteriai į akis. O per aktorių, personažą bus galima tai pasakyti garsiai. Bet aš iš karto pasakau – aš būsiu personažas.“

G.I.: „Be abejo, mes net vardus palikome savus. Visos šios temos nėra išgalvotos, jos gyvenimiškos ir aktualios. Be abejo, vyrai, diskutuodami savoje kompanijoje, dažniausiai pagražina tam tikrus dalykus. Ir pjesėje tie dalykai kažkiek utriruoti, gal net vietomis perspausti. Be to, šis spektaklis nėra vien tik apie moteris, yra aptariama daug kitų temų, gyvenimiškų situacijų.“

J.G.: "Be jokios abejonės. Šito spektaklio aktorių atranka vyko gan sudėtingai. Ir ne todėl, kad buvo blogi ar geri aktoriai. Svarbiausia buvo tai, ar tos temos konkrečiam žmogui aktualios, ar ne. Jei aktualios, šis spektaklis pasidaro be galo brangus. Spektaklyje mes kalbame savais vardais, ten nėra personažų. Pabaigoje net iškyla klausimas: „O kas vaidino mane? Aš vaidinau pats, o kas vaidino mane?“

Iš vienos pusės tai yra be galo atviras spektaklis, kuriame mes esame patys savimi, iš kitos – vaidindamas galvoji apie draugus, kitus vyrus, kuriems šios temos artimos ir jie apie tai ne kartą yra kalbėję."

S.U.: "Be abejonės, artimos. Jei nebūtų tokios, mes nebūtume ėmęsi šito projekto. Šis herojus yra Sakalas, bet jis nėra šimtaprocentinis, tai neįmanoma. Nė vienas iš mūsų nebūname savimi realiame gyvenime, mes visą laiką kuriame personažus. Jei kuris ir pabandytų, niekas nesuprastų. Savimi turbūt būna tik tie žmonės, kurie, mūsų nuomone, turi psichikos negalią.

Išties Sakalo personažas bus didele dalimi mano asmenybė, bet jokiu būdu mūsų negalima tapatinti. Scenoje bus mūsų dvynukai, tačiau ne identiški, o labiau sudvejinti padarai..."

Kas? spektaklis „Apie ką kalba vyrai?“

Kur? „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmuose.

Kada? Kovo 28 d., balandžio 4, 5 d. 18 val.