“Augant materialinei gerovei, vyrai galės daugiau dėmesio skirti ir moterims”

Restoranai ir barai – tai tarsi savotiška teatro scena, kurioje gali stebėti realaus gyvenimo spektaklius. Tad nutariau pakalbinti “Granto smuklės”, įsikūrusios Klaipėdos senamiestyje, savininką Arūną Kušleiką. Trisdešimtmetis vyriškis jau penkerius metus darbuojasi restoranų versle ir nemažai laiko praleidžia stebėdamas “Granto smuklės“ lankytojus. Toks darbas nori nenori priverčia tapti žmogiškų santykių ekspertu.

- Ar dažnai pas jus apsilanko “mišrios“ poros, tai yra užsieniečiai su lietuvaitėmis, ir kuo tokios poros skiriasi nuo “grynai“ lietuviškų?

- Restoranai Lietuvoje nebėra ta vieta, kur žmonės ateina susipažinti. Pažintys dažniausiai mezgasi tokiose pasilinksminimų vietose, kur daug šokama. Juk judesys, kūno plastika – geriausias viliojimo būdas, tad Klaipėdoje tokiomis poravimosi vietomis greičiausiai galime laikyti “Kurpius” ir ”Dada”. Pas mus apsilanko žmonės, kurie jau pažįsta vienas kitą. Užsieniečiai dažniausiai ateina su labai jaunomis savo amžiui merginomis, o lietuviškų porų amžiaus skirtumas – mažesnis, nors būna ir išimčių. Lyginant vadinamąsias mišrias poras su lietuviškomis, viskas priklauso nuo to, kiek ilgai partneriai yra pažįstami. Tik pradedančios draugauti poros yra panašios. Vyrai negaili moterims nei dėmesio, nei brangių gėrimų. Žinoma, užsieniečiai gal gali leisti sau ir labai brangius gėrimus pirkti, bet elgesys – tiek lietuvių, tiek užsieniečių vyrų vienodas. Jeigu poros būna jau ilgiau pabendravusios, skirtumas didėja. Užsieniečiai ir toliau išlaidauja, o lietuviai vartydami valgiaraštį stengiasi skaičiuoti.

- Kadangi turite galimybę stebėti tiek mūsų vyrus, tiek užsieniečius, ar galite įvardinti kokį nors užsieniečių pranašumą? Ar lietuviai vyrai tikrai prastesni už užsieniečius?

- Nemanau, kad lietuviai kuo nors nusileidžia užsieniečiams. Nebent piniginės storiu. Bet ir tai laikinas dalykas. O šiaip vyrai ateina pasitempę, gal nesiskutę, bet kvepiantys ir tvarkingai apsirengę. Žinoma, gal jie kiek mažiau lepina moteris dėmesiu nei užsieniečiai, bet juk pas mus visada gyvavo nuostata, kad vyras turi dirbti ir uždirbti. Manau, kad, besistengdami sutvarkyti savo buitį, vyrai truputį primiršta dėmesį moterims. Užsieniečiams lengviau. Asistuoti moterims tradicijos jiems įskiepytos nuo vaikystės. Bet manau, kai lietuviai pradės daugiau uždirbti, jie ne ką mažiau dėmesio skirs moterims nei užsieniečiai.

- O ar sutinkate su nuomone, kad lietuvaitės – vienos gražiausių moterų pasaulyje?

- Išties lietuvaitės moka save pateikti. Jos elegantiškos, daug dėmesio skiria savo išvaizdai. Lietuvaitės niekada nepamatysi su kostiumėliu ir sportiniais bateliais, kaip dažnai pasitaiko Didžiojoje Britanijoje ar JAV. Bet kai penkiolika dienų praleidau Londone, mačiau tokių gražių jaunų anglių, kad net galva apsisuko. Kelias dienas negalėjau atsitokėti. Galbūt gražių lietuvių koncentracija yra didesnė, todėl ir atsirado tas mitas, kad lietuvės – vienos gražiausių moterų pasaulyje. Tačiau lietuvaitės besigražindamos kartais tikrai persistengia. Neseniai buvau užsukęs į ”Dada” ir dvidešimtmetės mane tiesiog pritrenkė. Jos taip nori save išeksponuoti, kad nevengia ir teliūskuojančius pilvo lašinukus demonstruoti. Toks vaizdas tikrai nėra malonus akims. Lietuvės dažnai pamiršta, kad vulgarumas nėra seksualumas. Ir dar pastebėjau vieną dalyką. Lietuvaitės labai skirtingai bendrauja su lietuviais vyrais ir užsieniečiais. Su saviškiais mūsų moterys yra dažnai užrietusios nosį. Į lietuvius vyrus jos žiūri iš aukšto, tarsi iš anksto nusprendusios, kad tenkinti jų poreikius – ne lietuvio kišenei. Manau, lietuviai puikiai yra perpratę savo moterų psichologiją ir su jomis bendrauja atsargiai. Tam jie tikrai turi pagrindo. Pamenu, neseniai į restoraną užsuko jauna pora. Jai – apie aštuoniolika, jam – truputį per dvidešimt. Vaikinas užsisakė makaronų, o mergina – konjako. Bet gero, labai gero. Kai padavėjas paklausė, ar nebus per brangu, ji pasakė ne, o vaikinas džentelmeniškai nutylėjo. Tačiau kai atėjo laikas mokėti sąskaitą, vaikino vos neištiko šokas, nes 40 gramų konjako kainavo nei daug, nei mažai – 75 litus. Tokie faktai byloja, kad lietuviai yra priversti su mūsų moterimis būti labai atsargūs. Jeigu lietuvis vyras nėra užtikrintas, kokia ateitis laukia jo su viena ar kita moterimi, jis nepuls išlaidauti. Nebent tai būtų penkiasdešimtmetis vyras, norintis kuo greičiau į lovą įsitempti dvidešimtmetę. Tai paglosto jo savimeilę ir už tai galima mokėti daug, labai daug...

- O kaip jūs vertinate lietuvaites, išvažiuojančias į užsienį ir ten surandančias savo antrąsias puses?

- Išvažiuojančių lietuvaičių nesmerkiu. Vakarų Europoje jos gali daugiau užsidirbti ir susirasti turtingesnius vyrus. Tik dažna pamiršta, kad subrendęs vakarietis, susižavėjęs lietuvaitės jaunyste, yra jau susiformavusi asmenybė, pirmiausiai mylinti save, ir pažinties periodo dovanų lietus labai greitai baigiasi. Pačiam teko guosti ne vieną lietuvaitę, sugrįžusią iš tolimųjų užsienių ir nusivylusią tenykšte vyrija. Tad mūsų moterys tegu nusileidžia ant žemės ir patiki Lietuvos vyrais. Tada ateis laikas ir jų taip trokštamam dėmesiui. Šiuo metu pastebiu tendenciją, kad jaunas merginas traukia vyresni vyrai dėl gyvenimiškos patirties ir galimybės patenkinti moters poreikius. Vyresni vyrai taip pat domisi jaunėlėmis, tik visai dėl kitų priežasčių. Tad abipusė trauka, nors ir skirtingai motyvuota, yra. Tačiau aš manau, kad realiame gyvenime vis dėlto amžiaus skirtumas tarp partnerių neturi būti per didelis ir juos siejantis ryšys pirmiausiai turi būti grįstas meile.