Trečiadienį Kristupo vasaros festivalis visus kviečia į nuotaikingą vakarą – komišką Giovanni Battistos Pergolesi operą „Livjeta ir Trakolo“. Maestro Donatas Katkus teigė, kad kurti ją buvo labai linksma, ir operą pavadino festivalio purslu.
Meilės intrigos, komiškos situacijos, detektyvo užuominos. Visa tai ir dar daugiau operos „Livjeta ir Trakolo“ kūrėjai žada žiūrovams. Ką mano apie šią operą, „Vilniaus dienai“ papasakojo dirigento vaidmenį joje atliekantis maestro D.Katkus.
– Maestro, gal galite plačiau papasakoti apie šią operą?
– Mūsų ir ne tik mūsų festivalio tendencija yra apdovanoti klausytojus kokia nors maža opera. Italijos teatruose buvo statomos didelės, sunkios, tragiškos operos, kurios tęsdavosi labai ilgai, publikai prablaškyti buvo daromi intarpai. Ir tie intarpai buvo komiškos operos. Paprasti komiški siužetai iš žmogiškų santykių, kurie susidaro netikėtose situacijose. „Livjeta ir Trakolo“ irgi yra iš šios serijos. Tai trumputė operytė, du pagrindiniai veikėjai – Jurgita Lopetaitė ir Liudas Mikalauskas, mūsų orkestras, labai svarbi Vytauto Lukošiaus kurta klavišinių partija, o ją režisavo Marius Jampolskis. Tai yra pirma jo režisuota opera. „Žvaigždžių duetuose“ jis labai meistriškai jausdavo dainavimo, dainos charakterį, siužetą ir iš jos dar padarydavo tam tikrą siužetą. Šiuo atžvilgiu, sakykime, jis mėgavosi savimi.
– Jūs, kaip festivalio meno vadovas, kaip vertinate šią operą festivalio kontekste?
– Ji atrodo labai gerai – todėl, kad suteikia įvairovės, kuri nepaprastai svarbi. Viena vertus, tai yra klasikinė muzika – G.B.Pergolesi, nors pats pastatymas nėra antikvarinis. Jis daugiau šiuolaikiškas. Tad mūsų festivalio kontekste tai yra būtent tai, kas turi būti. Tarp įvairiausių koncertų turime štai tokį vieną purslą.
– Kristupo festivalis nuolat keičiasi, gal ateityje ketinate dar ką nors įdomaus, netikėto pateikti?
– Festivalis egzistuoja jau aštuoniolika metų. Esame statę ir G.B.Pergolesi „Ponią tarnaitę“, ir daug kitų trumpų operyčių, sceninių kūrinių. Tik tiek, kad praėjusiais metais to nedarėme, užpernai – darėme, šiemet – vėl darome. Labai noriu, kad turėtume tokį nuolatinį dalyką: tai, ko nestato didieji operos teatrai, kuriems tokios operos yra lyg ir per smulkios. Tai yra tas sceninis kūrinys, kuris, kaip sakoma, yra kaip pirštu į akį.
– Festivalio pobūdis labai platus, skirtas įvairiai auditorijai. Kokiam klausytojui skirta ši opera?
– Manau, žiūrovui, kuris mėgsta operą, tą dainavimo žanrą, kuris mėgsta baroko muziką, nes orkestras groja tokia barokine maniera. Kita vertus, sakyčiau, kad ši opera yra toks trumpas purslas, kuris tinka absoliučiai visiems. Visi gali patirti malonumą, nes M.Jampolskis padarė tokį smagų dalyką (juokiasi).
– Tai ir dirbti turėjo būti linksma?
– Buvo labai smagu, daug juokėmės, ieškojome įvairiausių detalių. Kas mums pavyko, dabar sunku spręsti. Bet šitą projektą mes dar tikrai rodysime ne vieną kartą.
Kur? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.
Kada? Šiandien 19 val.
Kiek? 27–62 litai.
Naujausi komentarai