Televizijos šešiasdešimtmetį žyminčioje laidoje „60 akimirkų“, skirtoje vaikų ir jaunimo programų istorijai, savo patirtimi dalijosi ir daugybę metų „Gustavo enciklopediją“ kuriantis Audrius Rakauskas. Tiesa, jis – ne pirmasis žmogus Lietuvos televizijoje, sukūręs personažą vaikams.

Anksčiau nei Gustavas, LRT TELEVIZIJOS eteryje atsirado Raimondo Paškevičiaus kuriamas profesorius Knyslys, su vaikais sveikinęsis laidelėje „Labas rytas suraitytas“, o vėliau – ir „Buvo rytas suraitytas“. Tiesa, kitaip nei „Buvo rytas suraitytas“ bendraautoriai Audrius Rakauskas ar Donalda Meiželytė, televizijos ekranuose jis nebešmėžuoja, tačiau žiūrovai jo vis dar nepamiršta.

„Prieš trejus metus batų parduotuvėje jauna pardavėja sako: man jūsų balsas kažkur girdėtas. Pasakiau, kad kadaise buvau profesorius Knyslys. Ji mane prisiminė ir padarė 10 procentų nuolaidą“, – juokiasi R. Paškevičius.

Kurį laiką vienas profesoriaus Knyslio vedamą laidelę kūręs R. Paškevičius netrukus kartu dirbti pasikvietė ir D. Meiželytę bei A. Rakauską, garsųjį ir lig šiol gyvuojantį Gustavo personažą sukūrusį būtent laidoje „Buvo rytas suraitytas“.

„Mane pasikvietė dalyvauti laidoje ir pasiūlė man pačiam sukurti personažą. Pats esu žurnalistas, ir pasirinkau specialųjį korespondentą Gustavą. Gustavo vardą savo personažui suteikiau, nes mano vaikystės laikais buvo animacinis filmas suaugusiems „Gustavo nuotykiai“, kuris man labai patiko, buvo linksmas, humoristinis. Tiesa, esu sulaukęs priekaištų, kad vardas – ne lietuviškas, lyg švediškas“, – legenda tapusio personažo istoriją prisimena A. Rakauskas.

Jo teigimu, profesorius Knyslys toje laidoje pasakodavo naujienas, o specialusis korespondentas Gustavas  – senienas, tai, kas buvo prieš daug tūkstančių metų. Tas senienas A. Rakauskas iliustruodavo savo piešiniais.

Piešiniais jis iliustruoja ir vieną ilgiausiai transliuojamų laidų vaikams televizijos istorijoje „Gustavo enciklopedija“, be to, pats vienas kuria visus laidos personažus. Išgirdęs klausimą, kodėl nepasikviečia daugiau aktorių, kad kurti laidą būtų lengviau, A. Rakauskas šypsosi ir prisimena dar vieną istoriją.

„Esu šio klausimo sulaukęs ir iš vieno trečioko, dalyvavusio ekskursijoje po LRT televiziją. Kai jis manęs paklausė, kodėl nepasikviečiu daugiau aktorių, aš giliai įkvėpiau, gal net buvau kiek susinervinęs, nes tuo metu dirbau, vyko montažas. Pasakiau jam taip: matau, tu protingas jaunuolis, žinai, kad Lietuvoje dabar sunkūs laikai, Lietuva nėra turtinga šalis, ir kiekvienas turime dirbti už tris. Todėl taip yra ir mano laidoje: kartais pats vienas vaidinu du, kartais – ir tris personažus vienu metu. Mes turime šią laidą padaryti linksmai, gerai, įdomiai... Ir tada tas berniūkštis įsiterpė ir sako: ir pigiai! Aš nusijuokiau, ir pasakiau, kad jis – labai protingas berniukas“, – nuotaikingai pasakoja A. Rakauskas.

Dar ilgiau, nei „Gustavo enciklopedija“, LRT TELEVIZIJOS eteryje gyvuoja jaunųjų talentų kalve vadinama „Dainų dainelė“, o už jos vairo pastaruoju metu stovi redaktorė Zita Radvilienė.

„Dainų dainelė“ prasidėjo dar 1974 m., tad per tą laiką smagių nutikimų netrūko. Visiems žinoma, kad šiame konkurse pasirodo net dvejų metukų dainorėliai. Pamenu, viena tokio amžiaus mergytė turėjo dainuoti konkurse, kuris vyko Operos ir baleto teatre. Tada pirmą kartą veikė technikos stebuklas – skraidanti kamera, vadinama gervė. Dainelės pradžioje pamačiusi tiesiai į ją lekiančią kamerą, mergaitė išsigando ir pradėjo šauktis mamos. Turėjome stabdyti filmavimą ir nuraminti kameros išsigandusį vaiką“, – prisimena Z. Radvilienė.

Daug patirties rengiant vaikų ir jaunimo laidas turi ir LRT TELEVIZIJOS režisierė, ilgametė vaikų ir jaunimo laidų redakcijos dalis Asta Einikytė.

Ji pastebi, kad net filmuojant filmus daugiau juostos yra skiriama filmuojant su vaikais tam, kad jie ne vaidintų, o gyventų prieš kameras.

„Kai atėjau dirbti į televiziją ir pamačiau entuziastų kolektyvą vaikų ir jaunimo laidų redakcijoje, supratau vieną svarbų dalyką: jie su vaikais bendravo kaip su sau lygiais, manau, dėl to toks rezultatas ir yra.

Kaip bebūtų keista, suaugę, atėję į televiziją pirmą kartą, išsigąsta, o vaikui – viskas smalsu, jo akys žiba, dega, tik reikia jį laiku pagauti, paklausti reikiamo klausimo ir nufilmuoti. Mano bendrakursė Neringa Čereškevičienė, sukūrusi legenda tapusią laidą „Tele bim bam“, sugebėdavo tuos mažus vaikus paskatinti žaisti televiziją. Manau, tai buvo unikalus dalykas, vaikai puikiai suprato žaidimo taisykles“, – tikina režisierė.

Patirties vedant vaikų laidas turi ir iš laidos „Labas rytas, Lietuva“ visiems puikiai pažįstamas Ignas Krupavičius. Pats LRT veidas tikina, kad būtent darbas su vaikais yra kur kas sunkesnis, nei ryto naujienų laidoje.

„Kiekvieną kartą, kai vesdavau vaikų laidas, vis mokydavausi kartu su jais, tėveliais, mokytojais. Ir tas pasiruošimas pakalbinti vaiką yra kur kas sudėtingesnis, nei ruošiantis pakalbinti ministrą. Kai einu pakalbinti vaiką, jaudinuosi labiau, nei eidamas vesti laidos „Labas rytas, Lietuva“, nes kartais jų atsakymai būna tokie netikėti, kad žandikaulis atvimpa ir nebeturiu, ką pasakyti“, – patirtimi dalijasi I. Krupavičius.

Žurnalistas pastebi, kad LRT TELEVIZIJOS eteryje trūksta laidų vaikams. „Taip, mes turime „Tūkstantmečio vaikus“, kur laviname intelektą, „Gustavo enciklopediją“, kur įgauname įvairiausių žinių, bet manau, kad vaikams trūksta laidų, kuriose jie galėtų parodyti savo meninę išraišką, tad tikiuosi, kad ekranuose netrukus vėl išvysime jaunuosius talentus“, – viliasi anksčiau „Talentų ringą“ ir „Dainų dainelę“ vedęs I. Krupavičius.

Daugiau istorijų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ kiekvieną šeštadienį, 21 val.