Anot „WoW University“ kurso „Stiprios!“ pranešėjos, sėkmę pasiekia ne tie, kurie nesusiduria su problemomis, o tie, kurie išmoksta būti atsparūs, atkaklūs ir nepalaužiami.

– Inga, kodėl mus ištinka nesėkmės?

– Nesėkmes lemia du dalykai. Vienas jų yra išorinės aplinkybės, kurių negalime kontroliuoti: karas, ekonomikos situacija, politiniai sprendimai ir kt. Jie stipriai veikia mūsų gyvenimą, gali įstumti į sunkią padėtį. Kitas dalykas yra žmogaus kelionė – mūsų pačių pasirinkimai atveda iki tų dalykų, kuriuos paskui vadiname nesėkmėmis. Kasdien mes darome pasirinkimus (kartais sąmoningus, kartais nesąmoningus), kurie tolesniame gyvenime nulemia tai, ar mus ištinka sėkmės ar nesėkmės.

– Koks požiūris į nesėkmes yra teisingas?

– Mano požiūriu, nesėkmės iš tiesų gali būti labai naudingos. Kiekviena nesėkmė yra gyvenimiška patirtis, tam tikra pamoka, padedanti išmokti, ką daryti, ko nedaryti ar ką daryti kitaip; kokių kitų būdų rasti verslui vystyti ar bet kuriai kitai veiklai. Manau, kad į nesėkmes reikia žiūrėti paprasčiau, kiekvienoje situacijoje, kurią galėčiau laikyti bloga, ieškoti, ko galėtume pasimokyti, ir eiti tolyn. Tokiu atveju nesėkmės būtų labai vertingos.

– Ar įmanoma nesėkmes paversti sėkme? Kaip tai padaryti?

– Būti atspariam, neleisti nesėkmei tavęs pakirsti. Dažnai, kai ištinka nesėkmė, žmonės į ją žiūri kaip į pabaigą – „viskas, mano verslas žlugo“, „tai mano gero gyvenimo pabaiga“ ir pan. Iš tiesų nesėkmė yra kryžkelė ir reikia išminties suprasti, ką daryti toliau. Jei žmogus pasiduoda, vadinasi, jis tikrai patyrė nesėkmę. Jei žmogus bus atsparus, parkritęs kelsis ir eis toliau į priekį savo tikslo link, iš tos nesėkmės išmokęs vertingų pamokų, jis nesėkmę pavers savo sėkme.

Ne veltui daugelis žmonių (tarp jų ir aš) labai mėgsta įkvepiančias sėkmės istorijas. Jos suteikia ryžto, drąsos, nes tie sėkmės lydimi žmonės buvo atsparūs, nesustabdomi, jie nutarė kovoti ir nugalėti, nepaisydami nieko, įveikdami visas pakeliui iškilusias kliūtis ir mokydamiesi iš nesėkmių. Tik būdami atsparūs, ryžtingi ir atkaklūs galime nesėkmę paversti sėkme.

– Ar sėkmė, fortūna apskritai egzistuoja? Gal tik nuo mūsų pačių priklauso, ko pasieksime?

– Manau, kad fortūna yra mitas. Žinoma, tam tikra sėkme gali laikyti palankias situacijas, kurios susiklostė žmogui prie jų neprisidedant. Jei kažkas padovanojo tam tikrą galimybę, galbūt aplankė fortūna. Tačiau jei pažiūrėtume iš arčiau į tikrai sėkmės lydimus žmones, jei atidžiau pastebėtume jų kelią iki sėkmės, pamatytume, kad sėkmės jie nusipelnė savo pastangomis. Mitas, kad kažkam savaime sekasi labiau, o kažkam – mažiau.

Kiekviena nesėkmė yra gyvenimiška patirtis, tam tikra pamoka, padedanti išmokti, ką daryti, ko nedaryti ar ką daryti kitaip.

– Jūsų pačios nueitas kelias taip pat yra įkvepianti sėkmės istorija.

– Sėkmę pasiekiau nepasiduodama, dirbdama, stengdamasi, sunkiu metu priimdama teisingus sprendimus, sveikai rizikuodama, eidama į priekį. Visa tai dariau vedama tikėjimo, o ne baimės. Dirbau net tada, kai to labai nesinorėjo. Aukojau savo miegą, laisvalaikį, atostogas, kad pasiekčiau savo tikslą. Šiuo metu mane lydi sėkmė, bet ją pasiekti padėjo atkaklumas, ryžtingumas, sunkūs sprendimai. Kiekvienas žmogus gali pasiekti sėkmę, jei yra pasiruošęs mokėti tam tikrą kainą.

Žinote, kažkada ir aš galvojau, kad vienam ar kitam žmogui pasisekė, nes jo gyvenimas geras, jam buvo palankios aplinkybės siekti savo tikslų. Vėliau pamačiau, kad tai mitas. Per patirtį išmokau, kad jei iš tikrųjų kažko labai nori (ne šiaip nori, bet iš tikrųjų trokšti) ir darai viską, kas įmanoma, tvirtai tiki, kad to pasieksi, gali įgyvendinti tai, kas atrodo neįmanoma. Visai nesvarbu, iš kokios šeimos esi kilęs, kokia buvo tavo kelionės pradžia, svarbu, kaip ją baigi. Tai didele dalimi priklauso nuo žmogaus charakterio savybių.

– Atsitiesti po nesėkmių reikia vidinės stiprybės. Kaip save sustiprinti?

– Mano vidinė stiprybė pirmiausia kyla iš tikėjimo. Tikėjimas Dievą yra mano vidinės stiprybės šaltinis, maldoje aš įgaunu tvirtybės. Tikėjimas mane daro tvirtą, suteikia vilties, nesustabdomos jėgos eiti į priekį. Esu stipri viduje, nes tikiu ir turiu viltį.

Kitas dalykas yra darbas su savimi, savo minčių kontroliavimas: apie ką galvoji, į ką koncentruojiesi, koks tavo požiūris į sunkumus. Tai labai svarbu, nes žmonės dažnai leidžia savo mintims bėgti kur jos nori. Tokiu atveju neretai pradedi galvoti apie tai, kas blogai, viską dažai juodomis spalvomis, nematai išeities. Aš neleidžiu savo mintims taip klaidžioti, nepasineriu į svarstymus, kaip viskas blogai ir baisu, bet sakau sau, kad tikiu, jog viskas bus gerai, Dievas man padės. Neleidžiu sau paskęsti neviltyje, todėl turiu jėgų eiti į priekį. Reikia labai kontroliuoti savo mąstymą. Kai pradėjau tuo užsiimti, mąstymo kontrolė ir minčių keitimas mane labai įgalino.

– Ar tiesa, kad apsupdami save sėkmės lydimais žmonėmis ir patys stengsimės pasiekti daugiau?

– Be abejo. Labai svarbu, kokie žmones tave supa. Ne veltui sakoma: pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu. Iš mus supančių žmonių mokomės tam tikro požiūrio, perimame mąstymo būdą ir įpročius, darbo etiką ir sau keliamus standartus, laisvalaikio leidimo būdus. Sėkmės lydimi žmonės laiko veltui nešvaisto, jie nežiūri serialų ar televizijos laidų valandų valandomis, bet nuolat užsiima kažkuo, kas juos priartintų prie užsibrėžto tikslo. Sėkmės lydimų žmonių aukštesni standartai nei plaukiančių pasroviui. Labai svarbu rinktis, kokie žmonės mus supa, kad jie įkvėptų iš gyvenimo norėti ir siekti daugiau.