Šiandien sunku patikėti, kad 1970 m. pirmą kartą pasaulyje JAV miestuose vykusios demonstracijos už švaresnę aplinką tapo vienomis didžiausių taikių demonstracijų žmonijos istorijoje.

Praėjus 40 metų, į Žemės dienai skirtą renginį Kaune, prie savivaldybės, atėjo tik moksleiviai su savo tėveliais ir mokytojais, tarsi niekam daugiau mieste nerūpėtų aplinkos apsaugos problemos, o miestiečiai neturėtų ką pasakyti savivaldybei ar atvirkščiai.

Tačiau tokie proginiai renginiai turi pliusų – vaikai nuo mažų dienų pratinami prie minties, kad reikia rūpintis gyvąja gamta. Tad į šventę atėjo įvairių miesto mokyklų moksleiviai, nešini inkilais, skirtais zylėms, varnėnams, mažosioms pelėdoms.

Žemės dienos organizatoriai – miesto Aplinkos apsaugos skyrius su "Kauno švara" sudarė komisiją, kuri išrinko originaliausią (A.Stulginskio vidurinė mokykla), gražiausią (Senamiesčio pagrindinė mokykla) ir ekologiškiausią inkilą (Tirkiliškių pradinė mokykla).

Kaip prisipažino Senamiesčio pagrindinės mokyklos 3c klasės moksleiviai Gedvydas, Arnas, Agnė, Rūta, inkilus jie gamino su tėveliais ir seneliais, tačiau tai nė kiek nemenkina vaikų noro suteikti paukšteliams būstą. Tai patvirtino prie Vytauto Didžiojo paminklo koncertavusių moksleivių vienos dainelės frazė "Inkilėliai – tai jėga" ar išradingumu stebinę M.Mažvydo vidurinės mokyklos Valdorfo klasių moksleivių inkilai.

Antroji šventės dalis persikėlė į miesto savivaldybės salę, kur Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) su Lietuvos ornitologų draugija ir miesto Aplinkos apsaugos skyriumi pagerbė tuos kauniečius, kurių dėka šią itin rūsčią vandens paukščiams žiemą Kaune, neužšąlančioje Nemuno atkarpoje, buvo išsaugota praktiškai visa žiemojusi gulbių (470) ir tūkstančių kitų vandens paukščių populiacija.

Kauniečiai Antanas Švedas ir Loreta Skorupskienė, Loreta Kiliotaitienė, Stasys ir Danguolė Ignatavičiai, Emilija Jonava ir daugybė kitų savanorių, kuriuos per "Kauno dieną" subūrė fanatiškas gulbių globėjas – LGGD tarybos narys Julius Morkūnas, tris mėnesius kiekvieną rytą, nepaisydami spiginamo šalčio ar pūgų, bėrė savo pirktus ar draugijų rūpesčiu gautus grūdus ir kitokį lesalą bado iškamuotiems paukščiams.

J.Morkūnas nuoširdžiai padėkojo Panemunės seniūnei Rasinai Žolynienei, "Kauno grūdų" generaliniam direktoriui Tautvydui Barščiui, žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui, bendrovėms "Dotnuvos projektai", "Linas Agro", kepykloms, kurių svari parama padėjo išsaugoti viso Kauno puošmeną ir turtą – gulbes bei daugybę kitų žiemojančių vandens paukščių.