Vilniuje įsisiūbavo japonų anime festivalis "Otaka". Iš kino centro "Forum Cinemas Vingis" nuo šiandienos iki trečiadienio jis persikelia į kino teatrą "Pasaką".

Smagu, kad Lietuvoje vykstančių kino festivalių nišoje atsiranda vis daugiau vietos animaciniams filmams. Jau keletą metų rudens kino sezoną sunku įsivaizduoti be tradicinio kino festivalio "Tindirindis".

O pernai gruodį Vilniuje gimė dar viena tradicija – plačiau pristatyti visame pasaulyje populiarią japonų animaciją.

Pirmas Lietuvoje anime žanro festivalis "Otaka 2008" sulaukė nemažo atgarsio. Ir tai suprantama – tokį kiną mėgsta ne tik paaugliai, bet ir jų tėvai. Jau ir Lietuvoje gausėja jaunų entuziastų armija, kurios nariai dalyvauja persirenginėjimo animacinių filmų personažais (angl. – cosplay) renginiuose ir lietuviškai skaito mangos ciklų knygas.

Šių metų japonų anime festivalio "Otaka" programoje yra filmų ir vaikams, ir labiau išprususiems originalaus japonų kino gerbėjams. Be pačių naujausių anime pavyzdžių, rodomi ir jau klasika tapę animacijos šedevrai.

Net ir itin japonų animacija nesidomintiems žiūrovams žinomi šio žanro virtuozo Hayao Miyazakio filmai arba bent jau jų personažai.

Juos primena du šio režisieriaus šedevrai. Filme "Mano kaimynas Totoro" (1988 m.) dvi mažos sesutės, su tėvu persikėlusios gyventi į kaimą, susipažįsta su paslaptingu padaru – miškų dvasia Totoro. O kiek anksčiau sukurta "Dangaus pilis Laputa" (1986 m.) tapo H.Miyazakio vizitine kortele. Laputa – tai paslaptingos senovės civilizacijos pagimdyta skraidanti pilis, kurią surasti gali tik pilies valdovų palikuonė Šyta, turinti stebuklingą amuletą.

Isao Takahata pasaulyje žinomas ne taip gerai, kaip H.Miyazakis, tačiau specialistai pabrėžia, jog I.Takahatos filmuose gvildenamos rimtesnės temos, o jo stilius – rūstesnis. Tuo įsitikino tie, kurie žiūrėjo "Jonvabalių kapą" (1988 m.). Filme pasakojama graudi istorija apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje bando išgyventi našlaičiais tapę brolis ir sesuo. Žiaurios karo realijos ir žmogiška šiluma, nuoširdumas ir pasiaukojimas suteikia šiam filmui nepaprastos emocinės įtaigos.

Prie japonų kino klasikos šliejasi ir ne taip seniai sukurtas, bet jau kultiniu vadinamas "Metropolis" (2001 m., rež. Rintaro). Pagal garsų Osamu Tezukos komiksą sukurtas filmas nukelia į ateities miestą ir primena vokiečių kino genijaus Fritzo Lango "Metropolį". Šiame futuristiniame pasaulyje esminis konfliktas kils tarp robotų ir žmonių, o Naujojo Orleano stiliaus džiazo muzikos garso takelis sukurs beveik siurrealistinę atmosferą.

Kiti festivalio filmai

X Režisieriaus Satoshi Kono kūrybą pristato du filmai. "Tokijo krikštatėviai" (2003 m.) – tai istorija, kaip trys Tokijo benamiai Kalėdų išvakarėse šiukšlyne aptinka pamestą naujagimę ir bando surasti šio kūdikio tėvus. O "Paprikoje" (2006 m.), kaip ir "Metropolyje", sukurta vizualiai nuostabi ateities vizija. Paprika – tai jaunoji mokslininkė, kuri žūtbūt privalo atgauti į pavojingo nusikaltėlio rankas pakliuvusį aparatą, leidžiantį įsiskverbti į žmonių sapnus.

X "Padangių klajokliai" (2008 m., rež. Mamoru Oshii) – populiarios japonų autoriaus Hiroshi Mori romanų serijos ekranizacija. Filme vaizduojamas alternatyvus pasaulis, kuriame karas virto pramogų verslu, o dėl genetinių manipuliacijų sukurti amžinai jauni vaikinai ir merginos privalo patenkinti šokiruojančių vaizdinių ištroškusią publiką.

X Populiari japonų animacijos studija "Studio 4°C" pristato du novelių rinkinius "Genialus vakarėlis" (2007 m.) ir "Genialaus vakarėlio tęsinys" (2008 m.). Čia savo darbus pristato ir pripažinti anime meistrai (Shoji Kawamori, Masaaki Yuasa, Shinichirō Watanabe), ir jaunesni jų kolegos.

X Įdomus yra ir tarptautinis projektas "Pirmasis būrys: tiesos akimirka", kurį šiemet realizavo Japonijos ir Rusijos animacininkai. Filmo veiksmas rutuliojasi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais Rytų fronte, kur sovietų Raudonoji armija desperatiškai kaunasi su Vokietijos kariuomene. O antgamtinių sugebėjimų turinti mergina Nadia su jaunaisiais pagalbininkais mėgina sužlugdyti SS vadovybės planus prikelti iš mirusiųjų XII a. Livonijos ordino riterių armiją.