Kauno kamerinis teatras, dar gyvenantis prisiminimais iš vasaros kelionių, naująjį sezoną pradeda dar visai šviežiu, vos kelis kartus scenoje patikrintu spektakliu – absurdo komedija „Plikagalvė dainininkė“.

Pradžia – su absurdo komedija

„Absurdo teatras mane visada žavėjo, – prisipažįsta teatro vadovas Stanislovas Rubinovas, – pagal prancūzų dramaturgo Eugene'o Jonesco pjesę esame statę „Pamoką“ dar 1987 m., sovietiniais laikais, kai šis autorius buvo draudžiamas. E.Jonesco pjesę „Karalius miršta“ teatre parodėme ir 2002 m., o ši žymaus prancūzų kūrėjo pjesė – toji, nuo kurios pasaulyje prasidėjo absurdo teatras – jį, beje, vieni kėlė į padanges, o kiti – maišė su žemėmis.“

„Plikagalvė dainininkė“ parašyta dar 1948 m. – ir jau tuomet ji laužė visas psichologinio bei realistinio teatro taisykles. Dar ir šiandien ji žavi savo fantazija ir paradoksaliu pasaulio matymu.

Absurdo elementų nuolat buvo ir kituose šio teatro spektakliuose („Skaisčioji santuoka„, „Hitleris ir Hitleris“), tad pasaulio matymas „pro absurdo akinius" yra artimas Kauno kamerinio teatro estetikai.

Gebėjimas pajusti gyvenimo absurdą apsaugo nuo banalybių ir leidžia iš jų pasijuokti, todėl teatras vėl sugrįžta prie šio autoriaus ir kartu su juo kviečia trumpam „išsikraustyti iš proto", kad pabrėžtinai protingame XXI a. sugrąžintume pasauliui gylį ir paslapties pojūtį.

„Juo labiau kad ši pjesė šiandien yra labai aktuali, – pastebi S.Rubinovas, o paklaustas, kuo ji artima šiomis dienomis, nusišypso ir atsako: „Ateikite pažiūrėti ir suprasite patys...“

Įspūdžiai iš festivalių

Kamerinio teatro spektakliai taip pat dalyvavo tarptautiniuose teatro festivaliuose. Visai neseniai iš Jeruzalės sugrįžo aktorius Aleksandras Rubinovas, kuris su monodrama „Spektaklis po spektaklio“ dalyvavo trečiajame tarptautiniame teatro festivalyje „Vertikalė 2012".

Birželį baigdamas sezoną, teatro kolektyvas su spektakliu „Žanas ir Beatričė“ dalyvavo teatro festivalyje Prancūzijoje, iš kurio atsivežė ne tik įspūdžių, bet ir skaudžių apmąstymų.

„Ten, kaip ir visam pasaulyje, teatrinė sistema kita, – mintimis dalijosi S.Rubinovas. – Valstybė išlaiko tik vieną pagrindinį teatrą, visi kiti verčiasi, kaip išmano, daugiausia iš įvairiausių fondų dotacijų. Esmė ta, kad tie fondai – tiksliniai ir jie remia jų veiklą propaguojančius spektaklius, taigi praktiškai visi spektakliai – taikomojo pobūdžio, kai kurių tekstai – primityvūs. Kai mes papasakojome, kad galime statyti tai, kas mums patiems atrodo aktualu ir įdomu, prancūzai net išsižiojo ir neslėpė pavydo“, – pasakojo Kamerinio teatro vadovas.

A.Rubinovas ir jo monospektaklis „Koba" (rež. S.Rubinovas) spalį praturtins savo kūrybinių kelionių geografiją dar viena egzotiška šalimi. Kalnų Karabacho Respublika, kurią šiandien sava laiko ir Armėnija, ir Azerbaidžanas, siekia tarptautinio pripažinimo ir bendradarbiavimo per meną ir kultūrą.

Armėnai, sudarantys šio regiono gyventojų daugumą, lig šiol galėjo pamatyti Jerevano festivalio „Armono„ spektaklius, bet dabar teatro festivalis organizuojamas Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte. Čia įsikūręs Vagramo Papaziano valstybinis dramos teatras pernai šventė savo 80-metį ir naujas tarptautinis teatro festivalis tapo svarbia bendros jubiliejinės programos dalimi. Kauno kamerinio teatro spektakliui „Koba“ – tai jau septintasis tarptautinis festivalis.

Numatomos premjeros

Šį sezoną numatomos Kamerinio teatro gastrolės įvairiuose Lietuvos teatruose. Spektaklis „Diena ir naktis", pasakojantis apie lietuvio ir žydės meilę bei tragiškus Lietuvos istorijos įvykius per Antrąjį pasaulinį karą, keliaus į Šiaulius, Marijampolę, Alytų. Po spektaklio trupė organizuos susitikimus su žiūrovais, kuriuse bus galima pasidalyti įspūdžiais, nuomonėmis ir padiskutuoti skaudžia spektaklio tema.

Taip pat numatyta šį spektaklį dar kartą parodyti Vilniaus publikai. Sostinės žiūrovams šį sezoną Kauno kamerinis teatras pasiūlys ir kitus savo spektaklius – „Hitleris ir Hitleris„ ir „Koba“.

Artimiausiuose teatro planuose – dvi premjeros. Pirmoji – spektaklis pagal žymaus britų rašytojo Roaldo Dalio kūrinį „Raganos" (pjesę parašė Daiva Čepauskaitė). Ši knyga skirta vaikams, tačiau spektaklio kūrėjai (rež.A.Rubinovas) į teatrą kvies visą šeimą, nes tai vaidinimas apie tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimą ir susikalbėjimo galimybes.

R.Dalis pasakoja ne visada taip, kaip mes įpratę, ne visi suaugę čia yra protingieji dėdės ir tetos, viską išmanantys geriau už vaikus ir galintys juos kažko išmokyti. Galbūt vaikai mus, suaugusiuosius, gali išmokyti ne mažiau, negu mes juos – kelia klausimus autorius, savaip to paklaus ir spektaklio kūrėjai.

Antroji numatoma premjera – lig šiol Lietuvoje nestatyto šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Floriano Zelerio pjesė „Tiesa„ – lengva, šmaikšti komedija, kurioje dvi poros mėgina atpainioti jausmų ir santykių kamuolį, suraizgytą komiškomis situacijomis ir žaismingomis paslaptimis. Veiksme dalyvauja visi prancūziškai komedijai privalomi personažai: sutuoktiniai ir jų meilužiai bei meilužės, kurie meistriškai kuria istorijos intrigą. Komedija „Tiesa“ – nuotaikingas spektaklis elegantiškai pramogai. „Tai labai prancūziškas kūrinys“, – šypsosi būsimasis šio spektaklio režisierius S.Rubinovas.