Pilnutėlė salė, garsiausi plojimai, geriausi operos solistai ir glėbiai gėlių. Atrodo, "Figaro vedybų" operos pradžioje pirmą premjeros dieną sulūžusi lova buvo sėkmės ženklas, nes publika liko tiesiog sužavėta.

"Opera yra be galo ilga ir sunki, daug teksto, todėl nenuostabu, kad norėdami pasiekti tobulą rezultatą solistai ir paskutinėmis minutėmis pasikartoja partijas. Dirbome tikrai daug ir nuoširdžiai, todėl neabejoju, kad viskas pavyks kuo puikiausiai", – prieš pasirodymą sakė režisieriaus padėjėjas ispanas Javieras Ulacia.

Be galo susikaupę pagrindinių vaidmenų atlikėjai: austrų dainininkas Klemensas Sanderis (grafas Almaviva), Sigutė Stonytė (grafienė Rosina), Asmik Grigorian (kambarinė Susana), Kostas Smoriginas (Figaro), Ona Kolobovaitė (pažas Kerubinas), net likus kelioms minutėms, kai turėjo išeiti į sceną, kartojosi sudėtingas arijas. Tokį kolektyvą žiūrovai pamatė penktadienį. Kitomis premjeros dienomis atlikėjai keitėsi. Tačiau tai nesumenkino jos sėkmės.

Nereikia slėpti, kad nelengvas darbas ilgose repeticijose iš tiesų atsipirko. Visos trys premjeros dienos praėjo sklandžiai, ir nors "Figaro vedybos" trunka ilgai, žiūrovai pasirodymo pabaigoje atlikėjus apdovanojo šilčiausiais aplodismentais ir didžiulėmis puokštėmis gėlių.

Tikroviškas rūmų kambarys ir šventinė salė, XVIII a. atributika ir specialiai iš Ispanijos atvežtos flamenko vėduoklės, stebuklinga širma – tai dar ne viskas, kuo buvo nustebinti "Figaro vedybų" žiūrovai.

Tikriausiai daugeliui pasirodė, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro salė per paskutinį veiksmą pakvipo apelsinais ir gėlėmis. Ir iš tiesų specialiai iš Madrido atvežta technika ir dekoratyviniai augalai skleidė nuostabiausius kvapus. Tokios kvapios operos teatro istorijoje dar nebuvo.

Sevilietiško nakties sodo kvapus primenantis specialusis efektas maloniai papildė nepaprastai gražų scenos vaizdą. Tiesa, kvapas buvo netikras ir gerokai aštresnis nei tikrų apelsinų.