Televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas Martynas Starkus nekaltina televizijos žmonių bukinimu. Jis siūlo atsirinkti, skaityti knygas, o auklėti vaikus, jo įsitikinimu, turi ne televizja, bet tėvai, mokytojai ir atimiausi žmonės.

– Dabar vis daugiau žmonių atsisako televizoriaus ir tenkinasi kompiuteriu. Ar M.Starkus turi namuose televizorių?

– Žinoma! Didelį, gerą, specialiai  pirktą  2014-ųjų pasaulio futbolo čempionatui Brazilijoje.

– Futbolas, be abejonės, pirmoje vietoje iš visų laidų, kurias žiūri?

– Taip. Šeštadienį, sekmadienį, jei šeima tik užsižiopso, būtinai žiūriu Anglijos "Premier" lygos rungtynes. Ir, žinoma, kitomis dienomis – Čempionų lygą ir kitas svarbiausias varžybas.

– Deja, tavo mėgstamas "Liverpool" kol kas buksuoja ir paskutines rungtynes pralaimėjo namie. Kokios dar televizijos laidos gali konkuruoti su futbolu?

– (Juokiasi) Oi, nebarstyk man druskos ant žaizdos. Laidos? Neišskirčiau, nes namuose turiu tris mažametes veikėjas ir žmoną.

Todėl turime keistą kombinaciją iš mano futbolo transliacijų, žmonos žiūrimų filmų per "TV 1000" ar kitokius kanalus ir gausybės animacinių filmų, kuriuos žiūri vaikai. Pastaruoju metu, kai manęs nėra namuose, dukros žiūri laidą "X Faktorius".

Maždaug prieš 30 metų, kai mano tėvai nusipirkdavo savaitės TV programą, jie pasibraukdavo tušinuku kažkokį filmą ar mėgstamą laidą. Tuomet buvo nedaug kanalų. Dabar televizija man kaip įrankis pažiūrėti, ką kuria kolegos Lietuvoje, kaip dirba pasaulyje.

– Kodėl tarp žiūrimiausiųjų nemini kelionių laidų? Ar užkietėjusio keliautojo filosofija – geriau ne žiūrėti, o keliauti?

– Ne. Bet "National Geographic" arba "Animal Planet" laidas interviu metu nuolat mini kolegos ir šį limitą išeikvojo, – juokiasi. – Atrodys, kad Lietuvoje tai patys populiariausi kanalai. Ai, taip, dar "Discovery".

– Kodėl žmonės nekeliauja, bet žiūri kelionių laidas per televizorių? Jiems to užtenka ar jie negali sau leisti finansiškai?

– Nemanau. Jei norėtų – keliautų. Kelionė kelionei nelygi. Nebūtinai turi nuvykti į Kostą Riką ar į Madagaskarą. Keliauji pagal savo galimybes.

Jei esi tingus, geriau parašai komentarą, kad jei turėčiau tiek babkių ir keliaučiau, nufilmuočiau geriau. Ir po to apsiverti ant kito šono arba eini šaldytuvo link.

Bet yra žmonių, kurie, kad ir kiek turi pinigų, keliauja. Sėda, kaip mano tėvai, į autobusą su senjorų grupe ir keliauja po Lietuvos dvarus, Lenkijos pilis. Jiems patinka, jie tuo mėgaujasi, jie džiaugiasi tuo, ką turi.

– Kokios laidos tavęs nenuvytų žiūrėti net su šautuvu arba tau spoksant ją būtų šokiruotas ir draugas Vytaras Radzevičius?

– Nežinau. Hm. Nedomina gėjų pornografija, – juokiasi. – Iš smalsumo gali pažiūrėti daug ką, bet ar gali skirti tam laiko? Galiu vardyti nuo nevykusių reklaminių projektų iki serialų, kur viena scena tęsiasi keliolika minučių. Ai, prisiminiau, ko nežiūrėčiau net eksperimentuodamas – propagandinių Rusijos laidų, tai labai sudėtinga ir pažeidžia smegenis.

– Ką patyręs televizijos asas atkirstų tiems, kurie tikina, kad televizija bukina liaudį? Išdrįstum mesti akmenį į Lietuvos kanalų daržą?

– Jei esi bukas, tave ir toliau bukins. Bet jei žvelgi kaip į pramogą, atsirenki, skaitai knygas, laikraščius, įsijungi internetą, reikia pasistengti, kad tu atbuktum. Tačiau jei sėdėsi tik prie televizoriaus, žiūrėsi tik informacines, propagandines laidas, atbuksi ir tapsi robotu.

– Bet tai sako daug keliaujantis po pasaulį 42 metų vyras. O ar gali, moka atsirinkti paaugliai, kurie auga su televizija?

– Tada problema ne televizorius. Kur auklėjimas? Kaip sugebėsime vaiką išleisti į gyvenimą, padėti susidraugauti ir su televizija, ir internetu? Be to, dabartinė karta televizoriui neturi daug laiko, jie maigo išmaniuosius telefonus, rašo žinutes, bendrauja internetu.

– Vis dėlto – kaip išlikti sąmoningam ir išvengti televizijos propagandos spąstų?

– Reikia naudoti daug šaltinių. Laikai, kad mano kaimynė sakė, vadinasi, taip yra, praėjo. Turi didelį srautą informacijos ir atsirenki. Blogai, kai nėra alternatyvos, nemoki kalbų ar tingi.

– Kam skirta televizija? Senjorams, provincijai?

– Senjorai irgi puikiai naršo internete ir moka rašyti komentarus. Televizorius neišnyks, kaip ir popierinės knygos,  nors seniai žadėjo, kad jas pakeis elektroninės. Čia kaip ir su muzika – žmonės grįžta ir prie plokštelių.

Televizijai reikės turinio. Kokia ji taps – interaktyvi, pramoginė, informacinė – paaiškės ateityje. Žmonės turės didesnį pasirinkimą.

Bet kaip atsirinkti? Gauni 450 kanalų paketą – vau! Net prabėgom nepažiūrėsiu dvidešimtadalio.

– Turėtum drąsos išrinkti tris profesionaliausius Lietuvos laidų vedėjus?

– Galiu ne tik tris. Ir pagal sritis. Mano geras bičiulis Marka (Marijonas Mikutavičius – red. past.) puikus vedėjas, nors padaręs klaidą ir serga už "Arsenal", bet gal dar pasitaisys? Taip pat  Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas, Andrius Rožickas. Iš jaunesnės kartos išskirčiau Justiną Jankevičių – kaip dirba, stengiasi, mokosi. Ir radistai puikiai susitvarko su sava auditorija.

– Ko, be pinigų, trūksta mūsų televizijai, darbuotojams? Idėjų, fantazijos?

– Mūsų televizijos žmonės daro daug, viena koja priekyje ir turiniu, ir darbo kontrole. Supraskime, mes – maža šalis ir turime vieną televizijos projektą, kuris sukasi pusmetį, metus. Ir jį turime keisti kažkuo kitu. Pasaulyje gali turėti "X Faktorių" ir iš jo gyventi daug metų.

Pas mus milžiniška konkurencija ir operatorius moka paimti interviu, pasirinkti scenografiją, šviesas, nufilmuoti ir sumontuoti siužetą. Didesnėse šalyse ne visi tai mokėtų, o jei mokėtų – nedarytų, nes ne jo darbas. Kas profesionaliau padarys vieną ar kitą darbą, atskira kalba.

Man gaila gerų projektų, kurie skirtingose televizijose vyksta vienu metu ir žudomi, nes auditorija Lietuvoje maža ir priversta rinktis kažką viena.

– Yra laidų, dalykų, kurie per televiziją turi būti draudžiami?

– Drausčiau melą, isteriją keliančias propagandines laidas, kurios nieko, išskyrus neapykantos sėjimą, kiršinimą, nedaro. Sąmoningų ir nesąmoningų, bet tokių laidų yra. Jos neieško, kaip išspręsti problemą, bet kelia triukšmą ir tuo mėgaujasi.

– Minėjai kolegas, kurie išskiria populiariausias laidas. Dauguma jų išskiria ir antilaidas – "Farai", "24 valandos", kuriose daug negatyvo, neapykantos, pykčio, tamsos, blogos energijos.

– Šios laidos turi gan aukštus reitingus. Be to, misija – nešti gėrį. "Farai" rodo, kaip blogį, budulius nugali policija, "24 valandos", "TV Pagalba" rodo, kaip gėris ateina į jūsų kiemą. Atskira kalba, kaip tai pateikiama, bet tos laidos parodo mūsų šalies realybę. Pas mus vyksta tokie dalykai ir tai – ne aktoriai, gaunantys pinigus. Galbūt tai bado akis, bet gyvendamas mieste, šiltame būste negali įsivaizduoti, jog tokia realija!

– Ar Lietuvoje neužtenka dejonių, negatyvo? Galbūt reikia daugiau pozityvo?

– Lietuvai reikėtų bent poros mėnesių vasaros. Bet čia uždaras ratas, kas anksčiau atsirado – višta ar kiaušinis? Ar televizija turėtų auklėti ir rodyti švietėjiškas laidas, bet jų niekas nežiūrėtų, ar televizija turi rodyti realybę, purvą, kas teršia sąmonę, bet tai yra žiūrima? Jei uždrausime visas juodas laidas, rodysime tik teigiamas, pozityvias, kas vyks? Ta pati propaganda – pasaulis neva geras ir šviesus, nors aplink vyksta daug tamsių dalykų. Svarbiausia – auklėjimas: šeima, mokykla, artimiausi žmonės. Ne televizorius yra auklėtojas.

– Kodėl su Vytaru kuriate laidas apie keliones?

– Tai pasakojimai apie tai, kas nutinka kelionių metu. Pabandėme negalvodami, įsivažiavome ir tai tapo mūsų gyvenimo dalis. Ir mums tai patinka. Mūsų vaikai, šeimos, draugai įprato ir yra žmonių, kuriems tai įdomu. Kiekvieną kartą norime sustoti, sakėme, kad šįkart – tokia paskutinė kelionė. Bet kažkas pakomentavo, jog bus kaip ir su paskutiniais Selo koncertais. Sunku ginčytis – gali būti.

– Keliaudami pažiūrite ir vietines televizijas. Kas kitaip kituose kampeliuose, kas įstrigo Pietų Amerikoje ar Azijoje?

– Indijoje visuose filmuose dainuoja ir šoka. Klausėme indų kodėl, ar yra tokių, kur nėra dainų ir šokių? Į mus nustebę žiūri – o kam? Ten linksma ir televizijoje, tūsas, daug spalvų, dideli biudžetai.

Japonijoje stebiesi mūsų ir jų humoro skirtumu. Nors vyksta žemės drebėjimai, žūsta delfinai – tai skelbiama trumpai. Jie linksmi, jie juokiasi, nors mums iš jų juokų nelinksma.

– Kaip dukros reaguoja, matydamos tėtį ekrane?

– Ir vyresnėms, ir jau dvejų metų dukrai tai  natūralu. Dar viena tėčio darbo diena. Viena dukra kartą paklausė žmonių, nieko bendro neturinčių su televizija, vaiko: "O kada per televiziją rodo tavo tėtį?"

– Jei laidos apie savo keliones negalėtumėte kurti, o tau skirtų solidų, nelietuvišką biudžetą. Apie ką būtų naujoji M.Starkaus laida?

– Hm. Nepasirengęs tokiam klausimui. Esu realistas, mažai svaigstu. Gal bandyčiau daryti eksperimentą – realybės šou, kaip iš tokio kaip aš padaryti pasaulinio lygio futbolo žvaigždę.