„Kai kurie didžiųjų Europos šalių gyventojai nesako, iš kur atvyksta [...]. Tačiau lietuviai iškart pasako: esu iš Lietuvos“, – įspūdžiais dalijasi parduotuvės savininkas. Anot jo, Kroatiją keliautojai myli dėl baltos spalvos švarių paplūdimių ir skaidraus Adrijos jūros vandens.

A. Hercegas ir kiti kroatai bei čia gyvenantys užsieniečiai pasidalijo mintimis apie tai, ką būtina žinoti prieš vykstant į šią šalį ar planuojant ją aplankyti.

115 saulėtų dienų per metus

Kaip teigia Kroatijos naujienų portalas „Croatia Week“, Hvaras – saulėčiausia sala Europoje, nuo jos saulėtų dienų skaičiumi neatsilieka kitos Kroatijos vietovės – Splitas, Dubrovnikas, Bračo ir Korčula salos.

Kroatai džiaugiasi klimatu, kuris vertinamas kaip vienas maloniausių pasaulyje, ir saulėtų dienų skaičiumi. Splito gyventoja, „MedILS“ mokslų instituto darbuotoja Suzi Kliškinic sako, kad netgi Kalėdas šio pagrindinio Dalmatijos miesto gyventojai gali pasitikti trumpomis rankovėmis.

Pusmetį Kroatijoje gyvenanti, „MedILS“ mokslų institute dirbanti Peggy Ho iš Taivano tikina, kad, kalbant apie Kroatijos klimatą, didžiausią įspūdį jai kelia grynas oras.

„Oro tarša Taivane ar kitose Azijos šalyse itin didelė. Ji sulaiko Saulės šilumą, dėl to Saulė Kroatijoje mums, Azijos gyventojams, atrodo labai kaitri“, – pasakoja mergina.

P. Ho pastebėjo, kad orai Kroatijoje vasarą ir žiemą kontrastingi. Vasarą nepaliauja džiuginti Saulė, tačiau žiemą plūsteli vėjas iš Šiaurės.

Apie vėją Kroatijoje tikrai išgirsite. Vietiniai gali daug papasakoti apie Bora (Šiaurės vėją) ir Jugo (Pietų vėją). S. Kliškinic atskleidžia, kad, kai pučia Bora, dangus pasidaro giedras ir oras gražus, tačiau be galo šalta. Tai vienas stipriausių vėjų pasaulyje, galintis pasiekti net 200 kilometrų per valandą greitį, tad kartais kroatams sukeliantis nemažai vargo. Jugo dažniau pučia vasarą ir kartu su savimi atneša lietų ir drėgmę.

„Jugo – įdomiausias Kroatijos vėjas. Jis veikia žmonių būseną ir tai nėra tik istorijos! Kai pučia Jugo, žmonės elgiasi tarsi išprotėję, tai ypač gerai atspindi automobilių eismas“, – pasakoja S. Kliškinic.

Turistų kasmet daugėja

2017 m. Kroatiją aplankė 4,5 milijonų turistų, tai 22 proc. daugiau nei praėjusiais metais šiuo metu. Šią šalį labiausiai pamilę vokiečiai, kurie sudaro didžiausią Kroatijos turistų dalį (per pirmąją metų pusę jie Kroatijoje užsakė 4 milijonus nakvynių, – LRT.lt). Į Kroatiją gausiai vyksta austrai, slovėnai, britai ir italai.

Tačiau levandų parduotuvėje Splito mieste dvidešimt metų dirbantis kroatas A. Hercegas sako, kad šiuo metu dažniausiai sulaukia klientų iš Azijos šalių, daugiausiai – iš Pietų Korėjos. A. Hercegas stengiasi bent keletą žodžių pasakyti jį aplankiusio kliento kalba. Pašnekinti jis gali ir lietuviškai.

Sužinojęs, kad levandų gaminius perka turistas iš Lietuvos, vyriškis su šypsena taria „Ačiū“. Kroatas skaičiuoja, kad vasaros sezono metu jo parduotuvėje apsilanko apie 200–300 lietuvių.

„Lietuviai – malonūs žmonės. Jie kuklūs – nematyti jokio pasipūtimo, tačiau pašnekinus jaučiu, kad didžiuojasi savo kalba, šalimi ir žmonėmis. Kai kurie didžiųjų Europos šalių gyventojai nesako, iš kur atvyksta, – atsakymą pateikia per aplinkui. Tačiau lietuviai iškart pasako: esu iš Lietuvos“, – įspūdžiais dalijasi parduotuvės savininkas.

Kada Kroatijoje kandžiojasi kainos?

A. Hercegas kartu su žmona dirba Splito turguje, kuris įsikūręs vos kelios minutės nuo istorinių Diokletiano rūmų ir siauromis gatvelėmis apraizgyto Splito senamiesčio. Jis parduoda levandų, kurios surinktos Hvaro saloje, produktus. Pigiausias suvenyras jo parduotvėje kainuoja 0,70 euro centų, populiariausias – daugiau nei 2 eurus.

Kroatas sako, kad šių populiarių suvenyrų kainos ateityje gerokai brangs, nes mažėja žmonių, norinčių auginti levandas. Anot parduotuvės savininko, levandos auga kalnuose. Nuskinti jas, sudžiovinti, pagaminti aliejų – sunkus darbas.

„Pastaraisiais metais išdegė daug levandų laukų, o taip pat ir oro temperatūra šioms gėlėms augti nebuvo palanki. Galvojame, kad levandų ateityje Kroatijoje užaugs vis mažiau. O ir žmonių, norinčių su jomis dirbti, mažės, nes tai sunki veikla. Dabar levandų suvenyrai kainuoja nedaug, bet ateityje kaina išaugs dvigubai“, – mano A. Hercegas.

Daugelis kainų Kroatijoje kinta – priklausomai nuo metų laiko ir vietovės. Verslininkai ir vietiniai pripažįsta – sezono metu, nuo birželio iki spalio mėnesio, kainos išlieka didelės.

Beveik metus Splito mieste gyvenanti korėjiečių kalbos dėstytoja iš Pietų Korėjos Hyesun Jang pastebi, kad salose ar turistų itin pamėgtuose miestuose žemyninėje dalyje, pavyzdžiui, Dubrovnike kainos gerokai didesnės nei Splite ir kituose didesniuose miestuose. Anot pašnekovės, kainų skirtumas matyti perkant net smulkias prekes – kaip suvenyrinius magnetus.

„Kroatijoje taip pat brangu važiuoti taksi, geriau rinktis „Uber“, jis – kone tris kartus pigesnis pasirinkimas. Ta pati kelionė su taksi kainuoja 60 Kroatijos kunų, su „Uber“ – 15 kunų“, – patirtimi dalijasi H. Jang.

Išgerti puodelį kavos Splite kainuoja apie 1 eurą 70 centų, Bračo saloje kaina kilsteli iki 2 eurų ir daugiau. Suvalgyti tradicinį kroatų patiekalą „pašticada“, kuriuo vietiniai gardžiuojasi švęsdami net vestuves, Splito mieste kainuoja iki 15 eurų, Hvaro saloje šis patiekalas atsieina apie 18 eurų.

Kelionė po Kroatiją – šalį, turinčią vieną gražiausių pakrančių pasaulyje, turėtų itin pradžiuginti mėgstančius vandens pramogas: veikia galybė mažų parduotuvėlių, siūlančių pažintines keliones laivais, plaukimą baidare ar jachta. Populiari plaukimo pripučiamaisiais plaustais pramoga netoli Splito esančiame Omiš miestelyje vasaros sezono metu kainuoja daugiau nei 30 eurų.

Nakvynės kainos vasaros metu Kroatijoje prasideda maždaug nuo 25 eurų ir auga, nes viskas priklauso nuo vietos, kurioje nuspręsite apsistoti, ir kambario  ar būsto patogumų.

Ką myli kroatai?

„Super“ – tai žodis, kurį dažnai išgirsite tariant kroatus. Su šios šalies gyventojais dirbanti H. Jang pastebėjo, kad kroatai – optimistai ir atsipalaidavę žmonės, aplink save kuriantys jaukią atmosferą. Kaip sako pašnekovė, gyvenimas šioje šalyje, palyginti su kasdienybe Azijos miestuose, eina lėčiau, tačiau ji priprato ir jaučiasi gerai.

„Kroatai domisi kitais ir yra linkę bendrauti. Kasdien sutinku žmonių, kurie nori pasikalbėti su manimi, klausia, iš kur atvykau. Kroatai labai džiaugiasi išgirdę keliautojus, kalbančius jų kalba“, – pasakoja korėjiečių kalbos dėstytoja.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad kroatai stengiasi puoselėti ir saugoti savo tradicijas.

„Splito mieste dažnai rengiami tradiciniai festivaliai, groja tradicinė muzika“, –  sako H. Jang.

Išgirdusi klausimą apie tai, kas kroatams yra svarbiausi jų šalies simboliai, – S. Kliškinic kalba apie Kroatijos vėliavoje pavaizduotą herbą. Pašnekovės teigimu, herbas vaizduoja skirtingas šalies dalis: Dalmatiją, Dubrovniko miestą, Istrijos regioną ir Slavoniją bei tai, kuo pasižymi kiekvienas rengionas.

Per laiką, praleistą Splite, H. Jang pramoko kroatų kalbos ir lengvai gali pradėti pokalbį. Anot jos, naudingiausi žodžiai keliautojams Kroatijoje – „hvala“ („ačiū“) ir „oprostite“ („atsiprašau“). Na, o sakinys, kurį tikrai panaudosite: „Račun Molim Vaš“ („Prašau, atneškite sąskaitą“).

Su temperametingais, šiltai bendraujančiais kroatais lengva palaikyti pašnekesį. Tačiau yra keletas temų, kuriomis vietiniai kalbės su itin dideliu malonumu, tai – jūra, maistas ir futbolas – svarbi Kroatijos tradicijų dalis.

„Nors nesu furbolo fanė, žinau, kad šis sportas – mūsų tradicijų dalis. Galima pamatyti, kaip dvimečiai kartu su tėvais keliauja žiūrėti furbolo varžybų. Labai svarbu, kurį futbolo klubą palaikote: Splito „Hajduk“ ar Zagrebo „Dinamo“, – atskleidžia S. Kliškinic.

Ką privalu patirti Kroatijoje?

Levandų parduotuvės savininkas A. Hercegas šiuo metu gyvena Splite, tačiau yra kilęs iš nedidelio kaimelio, esančio už 120 km – Veliki Prolog. Anot jo, nedidelės gyvenvietės ir maži kaimeliai – unikalios vietovės, kai kurios iki šiol išlaikusios senąjį gyvenimo būdą, ūkininkystę.

Lankantis kroatiškame turguje (Kroatijoje jie itin populiarūs, – LRT.lt) A. Hercegas pataria ieškoti senyvo amžiaus moterų, parduodančių pieną, kiaušinius, sūrį ar vyną. Pašnekovas sako, kad tai – šių moterų rankomis užauginti, geriausios kokybės produktai. Keliautojams iš Lietuvos jis taip pat pataria nepravažiuoti pro Primosten, Makarska, Baška Voda ir Brela gyvenvietes, garsėjančias ypatingo grožio vaizdais.

Anot S. Kliškinic, kad ir kokį maršrutą pasirinksite Kroatijoje, juo nenusivilsite. Patys kroatai atostogoms renkasi pakrantės miestus ir salas.

„Kiekvienam keliautojui patarčiau aplankyti Splitą, Dubrovniką, Zadarą, Istriją, Opatiją, Pulą – tai be galo gražūs miestai. Taip pat ir salas: Korčula, Hvarą, Vis. Manau, kad ir kokį maršrutą žmogus pasirinks, jis Kroatijoje bus labai laimingas“, – pokalbį užbaigia S. Kliškinic.