Senamadiškai sentimentalios stilistikos pasaulis. Energinga papročių ir situacijų komedija, bet tuo pačiu – ir jaudinanti drama. Visa tai tinka apibūdinant kino filmą "Lengvabūdė marti".

Britiško humoro perliukas

Pavargusiems nuo sunkmečio bėdų kino teatrai dabar siūlo arba pasinerti į stebuklinių nuotykių pasaulį, arba gąsdina hipernatūralistiniais siaubais, arba ragina užsimiršti kvailos komedijos stichijoje. Ypatingo intelekto šios trys pramogos rūšys, aišku, nereikalauja.

Bet jeigu tokia primityvi terapija nedomina, galite pusantros valandos praleisti aristokratiškoje aplinkoje ir pažiūrėti britiško humoro perliuką "Lengvabūdė marti".

Taip 1925 m. sukurtą pjesę pavadino jaunas dramaturgas Noelis Cowardas, jau tada tapęs ryškia britų meninio gyvenimo asmenybe. Vieni amžininkai jo pjesėse matė Oscaro Wilde'o ir George'o Bernardo Shaw tragikomiškų tradicijų atšvaitus, kiti šio dramaturgo stilių vadino teatro kritikų pasiūlytu naujadaru "noelizmas". Šį originalų stilių, anot JAV žurnalo "Time", ženklino santūrumo ir spindesio kombinacija, pozos ir pusiausvyros dermė.

Neslėpusiam savo homoseksualios prigimties ir pagarsėjusiam paradoksaliu sąmojingumu N.Cowardui buvo ankšta vien literatūros rėmuose, todėl jis ieškojo kitų saviraiškos būdų ir juos nesunkiai rasdavo: vaidino teatre ir kine, režisavo spektaklius ir filmus, kūrė dainas, kurios tapdavo tarpukario epochos šlageriais (kai kurių fragmentai panaudoti ir filmo "Lengvabūdė marti" garso takelyje).

Sugrąžintas grakštumas

Pirmasis N.Cowardo pjesę "Lengvabūdiškas elgesys" (angl. – "Easy Virtue") dar 1928-aisiais ekranizavo Alfredas Hitchcockas. Tai buvo tikras "žiaurus romansas", kuriame dailininkui pozuojančią Laritą Filton pikantiškomis aplinkybėmis užtinka jos karštakošis vyras. Per grumtynes dailininkas griebiasi pistoleto, o įžeistas vyras pareikalauja skyrybų. Teisme lengvabūdės laukia pasmerkimas, dėl kurio Laritai tenka bėgti į Prancūziją, kur ji išteka už doro anglo, bet netrukus šią santuoką aptemdo heroję pasivijusi praeities gėda.

Akivaizdu, kad trilerių meistras A.Hitchcockas gerokai sukeitė akcentus ir papročių komediją pavertė niūria drama su šiam režisieriui įprastais siaubo elementais.

Naujausios versijos autoriai grąžina N.Cowardo pjesei jos pirmapradį grakštumą, nors paties veikalo tekstą tenka gerokai perdirbti. Dar slenkant titrams žiūrovai įvedami į senamadiškai sentimentalios stilistikos pasaulį. Žaisminga retro užsklanda, prieškarinės muzikos ritmai, atvirukiniai vaizdeliai ir romantiškas bučinys dekoratyvaus saulėlydžio fone – visa tai jau per pirmas filmo minutes nuteikia lengvam komiškam farsui, ir tolesni įvykiai šiuos lūkesčius su kaupu pateisina.

Žavi blondinė Larita, nugalėjusi Monte Karlo automobilių lenktynėse, savo triumfo akimirką prie finišo linijos ją pasitinkančių gerbėjų būryje pamato simpatišką jaunikaitį. Ir štai jau, tarsi koks Holivudo muzikinės melodramos veikėjas, jaunas britas Džonas Vitakeris dainuodamas veža savo jauną žmonelę amerikietę supažindinti su milžiniškoje senoje pilyje gyvenančiais artimiausiais giminaičiais.

Vieno trumpo žvilgsnio į jaunikio motiną pakanka, kad suprastum – šios valdingos žiežulos konfliktas su marčia neišvengiamas. Jis, atvirai kalbant, ir yra tas variklis, kuris sugeneruoja begalę tragikomiškų situacijų. Dviejų kultūrų sandūrą, apie kurią pradžioje kalbama skambant šampano bokalams, greitai pasirodo esanti neįveikiama kliūtis taikiam giminaičių bendrabūviui po vienu stogu.

Malonumas stebint dvikovą

Reikia iš karto pagirti meistriškus marčios ir anytos dialogus, kuriuose veik kiekviena frazė yra skaudus kirtis priešininkei, ir stebėti šią dvikovą yra neapsakomas malonumas.

Britų aktorė Kristin Scott Thomas, suvaidinusi begalę frigidiškų aristokračių, šį kartą idealiai persikūnijo į senos geros Anglijos tradicijų puoselėtoją, kurios esmė labai paprasta: "Apsimesk, brangute. Juk tu tikra anglė." Net bankroto ir varžytinių akivaizdoje ši tulžinga ledi niekam neišduos savo jaudulio, užtat išradingumu ir rafinuotais būdais triuškinanti išsišokėlę ponia Vitaker prilygsta garsioms O.Wilde'o pjesių herojėms.

Tikru benefisu Laritos vaidmuo tapo ir amerikiečių aktorei Jessicai Biel, iki šiol niekuo ypatingu neišsiskyrusiai trafaretiniuose Holivudo trileriuose ir vulgariose komedijose. Sutikusi priešišką nusiteikimą nuo pirmų akimirkų žavi blondinė didvyriškai atremia visus kirčius, kartais priversdama savo oponentę prarasti išpuoselėtą savitvardą.

Kai iškyla pavojus energingai papročių ir situacijų komedijai pavirsti tikru vodeviliu, filmo autoriai daro ryžtingą posūkį. Ateina laikas viešinti senus "skeletus spintose" ir nuplėšti visas apsimestines kaukes. Tada lengvabūdiška komedija palengva transformuojama į jaudinamą dramą, kurioje savo svarų žodį tars aktoriaus Colino Firtho vaidinamas ponas Vitakeris, pagaliau ryžęsis finaliniam iššūkiui.

Gaila, kad Lietuvos teatrai labai retai inscenizuoja N.Cowardo pjeses...

"Lengvabūdė marti" ("Easy Virtue") ****

Romantinė komedija. Didžioji Britanija, 2008 m. Rež. Stephanas Elliottas. Vaidina J.Biel, Benas Barnesas, C.Firthas, K.S.Thomas, Kimberley Nixon.

veiksmas 2

humoras 3

įtampa 2

erotika 1

siaubas 1