Svečiai ir šeimininkai

„Lietuvis pas lietuvį“ – unikalus kelionių projektas, kurio metu svečioje šalyje susitinka dvi lietuvių šeimos. Po skirtingus pasaulio kraštus išsibarstę arba tiesiog keliauti mėgstantys tautiečiai dalijasi savo istorijomis ir supažindina su savo naujaisiais namais tapusių šalių paslaptimis. Nei Lietuvoje, nei kitame krašte savo laimę atradę lietuviai neskirsto vieni kitų į „mes“ ir „jie“ – visi jie save laiko pasaulio lietuviais.

Laidos herojai remiasi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pirmoji jų – visi yra suskirstyti į svečius ir šeimininkus. Tiesa, ne visam laikui – kiekvienos laidos pabaigoje šios rolės pasikeičia. Čia visuomet susipina dvi linijos – žiūrovai ne tik pamato, kaip svečiams sekasi keliauti, bet ir išgirsta itin atvirą šeimininkų istoriją, kodėl nuolatiniam gyvenimui nusprendė pasirinkti kitą šalį.

Tadas ir Augustė Dunauskai šį sekmadienį pasakos apie savo gyvenimą Kroatijoje ir su šios šalies grožiu supažindins savo viešnią iš Graikijos.

TV3 nuotr.

Įdomu, bet nelengva

„Facebooke“ šmėstelėjo kvietimas dalyvauti šitame projekte, pasikalbėjome su žmona ir nusprendėme, kad kažką naujo pamatysime, naują nuotykį išgyvensime“, – kaip buvo suintriguoti laidos „Lietuvis pas lietuvį“ idėja, pasakoja T.Dunauskas.

„Tai iš tikrųjų labai įdomi patirtis, tikrai smagu priimti svečią. Be to, labai norėjosi pamatyti, kaip dirba projekto prodiuserių komanda, nes laisvu nuo darbo metu esu videografas mėgėjas. Norėjosi pasižiūrėti, kaip viskas vyksta techniniu požiūriu, kaip atrodo užkulisiai, kaip viskas filmuojama, o vėliau dėliojama“, – atvirauja jis.

Nei Lietuvoje, nei kitame krašte savo laimę atradę lietuviai neskirsto vieni kitų į „mes“ ir „jie“ – visi jie save laiko pasaulio lietuviais.

Laidos filmavimo užkulisiai intrigavo ir A.Dunauskienę, tačiau ji neslepia – buvo ir šiek tiek baimės. „Nepasakysiu, kad buvo labai lengva. Per tris filmavimų dienas šiek tiek nuvargome, kadangi mūsų maži vaikai sukasi aplinkui, reikia viską sustyguoti pagal tvarkaraštį, o tai ne visada pavyksta. Tačiau iš esmės tikrai verta išbandyti tokią patirtį – dabar daug geriau suprantu, kiek daug darbo įdedama nuo pradinio etapo iki galutinio produkto, kuris matomas per televiziją“, – dalijasi A.Dunauskienė.

T.Dunauskas priduria, kad, vėliau išbandęs projekto svečio vaidmenį, gali pasakyti, kad jam jis patiko labiau. „Kai esi svečias, tau visas stalas yra paruoštas. Kai tu priimi svečią, tu turi paruošti tą stalą“, – juokiasi jis.

Futbolo fenomenas

Kroatija – labai mėgiamas lietuvių kelionių pasirinkimas, tačiau T.Dunauskas sako pastebėjęs, kad ne daug kas Lietuvoje žino apie legendomis apipintą Splito miesto, kuriame gyvena jo šeima, futbolo komandos fenomeną.

„Čia turime vieną iš seniausių ne tik Kroatijoje, bet ir Europoje futbolo klubą „Hajduk“. Lietuva yra krepšinio šalis, o čia karaliauja futbolas. Būtent futbolo klubas „Hajduk“ turi istorinę vertę – jis neseniai atšventė 111-ąjį gimtadienį. Jeigu važiuotumėte per Dalmatijos regioną, kuriam priklauso Splitas, pamatytumėte labai daug klubo „Hajduk“ atributikos ir išgirstumėte daug šūkių“, – pasakoja jis.

Futbolo klube „Hajduk“ dirba keletas lietuvių – treneris Valdas Dambrauskas ir sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. „Jie abudu atvykę iš krepšinio šalies, bet yra žinomiausi lietuviai Kroatijoje. Jiems gatvėje sunku praeiti, nes visi žmonės juos pažįsta, prašo kartu nusifotografuoti, jie labai dažnai minimi žiniasklaidoje, o grįžę į Lietuvą jie tėra paprasti žmonės, kurių gatvėje niekas neatpažįsta“, – šypsosi T.Dunauskas.

Jis pats neabejingas komandai „Hajduk“, nes dirba futbolo industrijoje. „Malonu, kad tautiečiai čia atvažiuoja dirbti, jiems atvažiavus matyti apčiuopiamas rezultatas, to anksčiau nebuvo. Mes Kroatijoje gyvename pusketvirtų metų. Kai atvykome, „Hajduk“ buvo svarbus klubas, bet šiandien jis yra unikalus. Aš pats galbūt su ironija žiūrėdavau į šią komandą, gal daug kas jau buvo nusivylę jos rezultatais, bet dabar yra daug vilties, visi kitaip žiūri. Virsmas iš senojo „Hajduk“ į naująjį yra išties įspūdingas – visas miestas tiesiog jaučia pasididžiavimą savo klubu“, – pasakoja T.Dunauskas.

TV3 nuotr.

Tūkstantis salų

Lietuviai dažniausiai domisi turistine Kroatija, tačiau dažnas atvažiuoja nežinodamas, kiek grožio galima atrasti šalies salose.

„Jų Kroatija turi daugiau kaip tūkstantį. Iš jų apie 70 yra gyvenamosios salos, jos yra didelės – gyvena po kelis tūkstančius žmonių. Čia yra daug gražių kultūrinių, istorinių ir ypatingų gamtos vietų ir senoviškų miestelių“, – primena T.Dunauskas.

A.Dunauskienė padeda lietuviams planuoti keliones Kroatijoje, tad nuolat plečia savo žinias apie šios šalies kultūrą ir žmones. „Čia geriausi dalykai yra puikus klimatas ir gamta, kurios grožis yra nenusakomas. Lietuvoje planuodamas savaitgalį galvoji, kur nuvažiuoti, bet jau ir vieną, ir kitą pažintinį taką esi aplankęs, o čia kiekvieną savaitgalį turi tokį platų pasirinkimą, kad nebežinai, į kurį šalies kraštą važiuoti“, – sako ji.

„Gražu ir tai, kad savaitgaliai čia skiriami šeimai, einama pasivaikščioti, susitinkama kavos atsigerti, – gyvenimo būdas čia labai patrauklus, daugiau šypsenų, atsipalaidavimo“, – priduria A.Dunauskienė.

Nesijaučia imigrantais

T.Dunauskui jau teko gyventi ir dirbti svetur – laimę po studijų bandė Londone. Tačiau ten jautėsi visai kitaip, nei gyvendamas Splite.

„Ten jautiesi tarsi atvykėlis, imigrantas, trečiarūšis – pigi darbo jėga. Buvo tam tikra atskirtis, nors Anglija tikrai yra didelė daugiakultūrė šalis, kur susirinkusios viso pasaulio kultūros. Kroatija yra maža šalis. Vietiniai mūsų klausia: „Ką jūs čia veikiate? Žmonės iš čia išvažiuoja“, – pasakoja vyriškis.

„Palyginti su Lietuva, vystymosi požiūriu jie nuo mūsų atsilieka gal dešimtmečiu, bet žmogiškuoju aspektu – skirtumas didelis: labai šiltai priima, mes visiškai nesijaučiame, kad esame imigrantai. Tikrai jaučiamės jaukiai, o jiems įdomu – atvykėliai iš Lietuvos! Ir vaikai labai maloniai priimami visuomenėje, juos dažnai pakalbina, net jei išdykauja, tai nėra sureikšminama. Žinoma, graži šalis, jūra, geras oras – gal todėl čia žmonės yra labiau atsipalaidavę“, – svarsto jis.

Dauguma lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, į šeimos pasirinkimą išvykti į Kroatiją žiūri pozityviai, tarsi su baltu pavydu. Dunauskai išlaiko glaudų ryšį su gimtine. Į Lietuvą grįžta bent kelis kartus per metus. „Visą gruodį buvome Lietuvoje, grįžtame ir vasarą. Vidutiniškai porą mėnesių praleidžiame čia. Iš pradžių labiausiai pasiilgdavome įvairių produktų. Mano uošvė verda labai skanius cepelinus – trūksta ir jų. Keptos duonos su sūriu, lietuviškų sūrelių, jų Kroatijoje nėra… Dabar sugrįžus labiausiai norisi pabūti su šeima ir draugais“, – atvirauja T.Dunauskas.